Umaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakeičiau svetimvardį "škvalas" žodžiu "umaras" ten, kur kalbama apie umarą, ir žodžiu "audra" ten, kur kalbama apie audrą.
Eilutė 6:
== Apibūdinimas ==
 
Staigus vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką (< 2 min.). Vėjo greitis škvaloumaro metu siekia >10 m/s, bet gali būti 20–30 m/s ir daugiau. ŠkvaloUmaro metu kartu keičiasi ir vėjo kryptis. Reiškinys trunka neilgai, 1–5 min. ŠkvalasUmaras dažniausiai susijęs su aktyviomis orų permainomis, tokiomis kaip [[liūtis|liūtys]], [[audra|audros]] ar gausus [[sniegas]].
 
ŠkvalaiUumarai susiję su stiprios konvekcijos suformuotais galingais [[kamuoliniai lietaus debesys|kamuoliniais lietaus debesimis]] (Cb cap arc, Cb cap, Cb calv, Cb inc), todėl kartu pliaupia liūtys, krinta [[kruša]], griaudi [[perkūnija]]. ŠkvaląUumarą sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniuose debesyse: priekinėje debesies dalyje oras veržiasi į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn, todėl susidaro stiprus [[sūkurys]] (jo ašis horizontali), kurio apačia pasiekia žemės paviršių. Artėjančio škvaloumaro požymis – Cb debesies apačioje susidarančios arkos.
 
Prieš škvaląumarą [[atmosferos slėgis]] staiga krinta, prasidėjus škvaluiumarui – kyla, o kai baigiasi liūtis, vėl ima kristi. Oro temperatūra škvaloumaro metu keliais laipsniais nukrinta, nes liūties zonoje [[oras]] atvėsta.
 
Sausumoje škvalaiumarai labiausiai tikėtini vasaros dienomis, po pietų (13–20 val.), kai palankios sąlygos konvekciniai debesodarai. Virš jūrų škvalaiumarai galimi visus metus. Lietuvoje paprastai audra apima nedidelę teritoriją (keletą gyvenviečių), tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai škvalasaudra apima keletą rajonų ar net didelę dalį šalies (pvz., 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalasaudra).<ref>Bukantis A. Atmosferos reiškinių stebėjimai. 2009. Vilniausnuniversiteto leidykla</ref>
 
== Susiformavimas ==