Jonas Glebavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

170 pridėta baitų ,  prieš 5 metus
 
}}
'''Jonas Hlebavičius''' (apie [[1480]][[1549]]  m. [[balandžio 23]] d.), [[LDK]] valstybinis veikėjas. Žiežmarių, Mstislavlio, Bobruisko, Borisovo, Radaškonių seniūnas; Vitebsko vaivada (nuo 1528), [[Lietuvos didysis raštininkas]] (nuo 1530), Polocko vaivada (nuo 1532), Vilniaus vaivada (nuo 1542), [[Lietuvos didysis kancleris]] (nuo 1546).
 
== Biografija ==
Kilo iš magnatų Hlebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio Hlebavičiaus sūnus, motina nežinoma sūnus. Nuo [[1516 ]] m. – Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės [[Bona Sforza|Bonos Sforsos]] patikėtiniu. [[1527]] metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas Hlebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo [[1529 ]] m. – Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo [[1530 ]] m. Nuo [[1532 ]] m. – Polocko vaivada.
 
Dalyvavo ATR[[LDK-Maskvos karas (1534—15371534–1537)|ATR-Maskvos kare (1534–1537)]]. Karo veiksmų pradžioje, siuntė iš Polocko duomenis gautussiuntė iš šnipų gautus duomenis apie įvykius Rusijos valstybėje. [[1535 ]] m. vasarą Jonas Hlebavičius, kartu su [[Jurgis Radvila I|Jurgiu Radvila]] ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. [[1536 ]] m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi Jonas Hlebavičius bandė grąžinti [[Sebežas|Sebežą]], bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.
 
1536  m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į [[Maskva|Maskvą]], kur atvyko 1537  m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514  m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko [[Gomelis]], o Maskvos valstybei – Sebežas ir [[Severščina]]. [[1542 ]] m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542  m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo [[1546 ]] m.. — – [[Lietuvos didysis kanclerskancleris]].
 
Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais metais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, JonasJono HlebavičiusHlebavičiaus pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius ryšius LDK ryšius su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė.
 
GyventoGyveno nesantaikoje su Radvilomis.
 
Gyvento nesantaikoje su Radvilomis.
== Šeima ==
Buvo trijose santuokose, pirma su Ana Bartačevičiūte, antra Sofija Petkevičiūte, trečia su Ana Fiodorovna Zaslavska (nuo 1537  m., pagal kitus duomenis nuo 1540  m. vidurio). Už Ana Zaslavska kaip kraitį gavo dalį Zaslavlio ir Iziaslavlio kunigaikštystę. Turėjo 10 vaikų – (1) Jadvygą, (2) Stanislovą, Kristiną, Sofiją, Aną, Elžbietą, (3) Janą, Elžbietą, Barborą ir Dorotą.
 
== Literatūra ==
* ''Заяц Ю. А.'' Заславль X—XVIIIX–XVIII веков (историко-археологический очерк). – Мн.: Наука и техника, 1987;
* ''Спиридонов М. Ф.'' Заславль в XVI в. – Мн., 1998.
 
{{Lietuvos didieji kancleriai}}
{{Vitebsko vaivados}}
 
{{DEFAULTSORT:Hlebavičius, Jonas}}
[[Kategorija:Hlebavičiai]]
[[Kategorija:Vilniaus vaivados]]
[[Kategorija:Rodūnės seniūnai]]
[[Kategorija:Žiežmarių seniūnai]]
[[ru:Глебович, Ян Юрьевич]]
40 122

pakeitimai