Jonas Glebavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 baitų pašalinta ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
Dalyvavo ATR-Maskvos (1534—1537) kare. Karo veiksmų pradžioje, siuntė iš Polocko duomenis gautus iš šnipų apie įvykius Rusijos valstybėje. 1535 m. vasarą Jonas Hlebavičius kartu su Jurgiu Radvila ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. 1536 m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi Jonas Hlebavičius bandė grąžinti Sebežą, bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.
 
1536 m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į Maskvą, kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko Gomelis, o Maskvos valstybei — Sebežas ir Severščina. 1542 m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo 1546 m.. — Lietuvos didysis kanclers.великий канцлер литовский.
 
Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, Jonas Hlebavičius pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius ryšius LDK su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė.
[[Kategorija:Lietuvos didieji raštininkai]]
[[Kategorija:Babruisko seniūnai]]
[[Kategorija:Rodūnės seniūnai]]
[[ru:Глебович, Ян Юрьевич]]
Anoniminis naudotojas