Edgar Degas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 48:
E. Dega nuolat būdavo nepatenkintas savo paveikslais ir būdavo, kad jau parduotus paveikslus susigrąžindavo taisymui. Pasak legendos, kai kurie klientai pritvirtindavo paveikslus prie sienos, kad dailininkas jų neišsineštų. Po 1870 m. E. Dega taip pat pradėjo kurti [[arklys|žirgų]] ir [[balerina|balerinų]] statulėles iš vaško ar molio. Šie modeliai jam padėdavo tapyti atitinkamos temos paveikslus ir vėliau dailininkas pradėjo kurti savarankiškas skulptūras. 1881 m. šeštojoje impresionistų parodoje E. Dega pirmą kartą eksponavo beveik 1 m aukščio skulptūrą „Mažoji šokėja“, kaip savarankišką kūrinį. Vėliau E. Dega susižavėjo [[fotografija]], kas tapo jo laisvalaikio hobiu. Vėlyvaisiais gyvenimo metais E. Dega regėjimas labai suprastėjo, jis apako viena akimi ir kita prastai matė. Nebegalėdamas piešti tikslių linijų dailininkas naudojo dažų užtėškimo ant nupieštų formų metodą, todėl jo vėlyvieji kūriniai pasižymi banguojančiomis formomis, sodriais tonais.
 
Edgaras Dega niekada nevedė ir garsėjo labai ūmiu charakteriu. Dėl prasto regėjimo jis nuolat bijojo apakti. E. Dega buvo nuolat sirguliuojantis, neurotiška asmenybė. Jo darbuose vaizduojamas žmogus ir jį supanti aplinka. Paveikslų veikėjai dažnai vaizduojami esantys judesyje, iš netikėto ir neįprasto matymo kampo, neįprastomis pozomis. Kūrinių, ypač baleto scenų, kompozicija dažniausiai asimetriška, veikėjai vaizduojami užsibaigiančios paveikslo erdvės „nukirstomis“ figūrų dalimis − elementai, turintys sąsajų su japonų estampų ir italų [[manierizmas|manierizmo]] vaizdavimu. E. Dega gali būti laikomas vienu [[impresionizmas|impresionizmo]] pionierių, tačiau pats menininkas tai neigė, jis vadino save realistu arba nepriklausomu menininku. Nuo 1898 m. dailininkas gyveno vienišas, atsiskyręs iki mirties 19121917 m. rugsėjo 27 d. Jo gyvenime nebuvo audringų įvykių, jis pats beveik mėgavosi savo aukštesnės klasės miesčionio padėtimi. Daugelį draugų nuo jo atstūmė Dreifuso bylos (prasidėjusi 1894 m.) metu pademonstruotas dailininko [[antisemitizmas]].
 
E. Dega dailininko autoritetas augo palaipsniui ir XX a. pradžioje jis jau buvo pripažįstamas vienu reikšmingiausių XIX a. antros pusės Prancūzijos menininkų. Garsiausiais jo kūriniais minimi: „Belelių šeima“ (iki 1869), „Šokio pamoka“ (1871, keletas variantų), „Medvilnės prekybos birža Naujajame Orleane“ (1873, pirmasis Dega kūrinys, kurį 1876 m. įsigijo muziejus), „Absentas“ (1876), 1886 m. eksponuota besiprausiančių moterų 6 aktų serija.