Edgar Degas: Skirtumas tarp puslapio versijų

E. Dega kūrybą su impresionistine siejo šiuolaikinio gyvenimo temos, [[ukijo-e|japonų estampų]] įtaka, panaši tapybos technika. Skirtingai nuo impresionistų, E. Dega nemėgo tapyti plenere, daugelyje jo paveikslų vaizduojama ne [[saulė]]s, o dirbtinė šviesa. 1870-aisiais E. Dega susidomėjo tuo metu nemadionga [[pastelė]]s technika, išbandė beveik visus tuo metu naudotas grafikos technikas. Jam neįtiko aliejinių dažų blizgesys ir pastovumas; jis mažindavo aliejaus kiekį juose, pridėdavo terpentino, vietoj įprastos [[drobė]]s pagrindo naudodavo popierių, kartoną.

[[Vaizdas:Edgar Degas - In a Café - Google Art Project.jpg|thumb|180px|right| „Absentas“, 1876, [[Orsė muziejus]]]]

E. Dega nuolat būdavo nepatenkintas savo paveikslais ir būdavo, kad jau parduotus paveikslus susigrąžindavo taisymui. Pasak legendos, kai kurie klientai pritvirtindavo paveikslus prie sienos, kad dailininkas jų neišsineštų. Po 1870 m. E. Dega taip pat pradėjo kurti [[arklys|žirgų]] ir [[balerina|balerinų]] statulėles iš vaško ar molio. Šie modeliai jam padėdavo tapyti atitinkamos temos paveikslus ir vėliau dailininkas pradėjo kurti savarankiškas skulptūras. 1881 m. impresionistų parodoje E. Dega pirmą kartą eksponavo skulptūrą, kaip savarankišką kūrinį. Vėliau E. Dega susižavėjo [[fotografija]], kas tapo jo laisvalaikio hobiu. Vėlyvaisiais gyvenimo metais E. Dega regėjimas labai suprastėjo, jis apako viena akimi ir kita prastai matė. Nebegalėdamas piešti tikslių linijų dailininkas naudojo dažų užtėškimo ant nupieštų formų metodą, todėl jo vėlyvieji kūriniai pasižymi banguojančiomis formomis, sodriais tonais.