Pierre-Auguste Renoir: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
[[Vaizdas:PARenoir.jpg|thumb|Pjeras Ogiustas Renuaras]]
| fonas = culture
'''Pjeras Ogiustas Renuaras''' (''Pierre-Auguste Renoir''; [[1841]] m. [[vasario 25]] d. – [[1919]] m. [[gruodžio 31]] d.) – prancūzų tapytojas, vienas iš [[impresionizmas|impresionizmo]] atstovų.
| vardas = Ogiustas Renuaras
| paveikslėlis = PARenoir.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Pjeras Ogiustas Renuaras]]
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1841|02|25}}
| gimimo vieta = [[Limožas]]
| mirties data = {{Mirė|1919|12|3|1841|02|25}}
| mirties vieta = [[Pajūrio Kanė]], [[Prancūzijos Rivjera]]
| palaidotas =
| tautybė = [[Prancūzai|Prancūzas]]
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Dailininkas
| sritis = [[Impresionizmas]]
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
|vikiteka= Category:Pierre-Auguste Renoir
}}
'''Pjeras Ogiustas Renuaras''' (''Pierre-Auguste Renoir''; [[1841]] m. [[vasario 25]] d. – [[1919]] m. [[gruodžio 31]] d.) – prancūzų tapytojas, vienas iš garsiausių [[impresionizmas|impresionizmo]] atstovų.
 
== Biografija ==
=== Jaunystė ir impresionistinė fazė ===
{{Trivia}}
Pjeras Ogiustas Renuaras gimė [[1841]] m. [[vasario 25]] d. [[Limožas|Limože]]. Jis buvo šeštasis vaikas iš septynių siuvėjo Leonaro Renuaro ir Margaritos Merlė šeimoje. 1844 m. šeima persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]]. 1848−1854 m. O. Renuaras dainavo Šv. Eustachijos bažnyčios chore. Tuo metu choro vadovu buvo [[Šarlis Guno]]. 1854 m. O. Renuaras dirbo Levi brolių porceliano dažymo dirbtuvėse, kur išmoko kurti gėlių dekorą [[lėkštė]]ms. Jose parodė talentą menui. Levi dirbtuvių dailininkas Emilis Laportė laisvalaikiu tapė ir patarė tuo užsiimti O. Renuarai. Berniukui nutapius savo pirmąjį paveikslą, kuriame buvo pavaizduota Ieva, FE. Laportė patarė tėvams leisti sūnų mokytis tapti tapytoju. 1858−1860 m. O. Renuaras tobulinosi kopijuodamas [[Antuanas Vato|A. Vato]], [[Žanas Onorė Fragonaras|Ž. O. Fragonaro]] ir kitų senųjų dailininkų paveikslus [[Luvras|Luvre]], netoli kurio kaip tik buvo įsikūrusi Renuarų šeima. Sutaupęs šiek tiek pinigų O. Renuaras 1862 m. įstojo į [[École des Beaux-Arts|Paryžiaus aukštąją dailės mokyklą]]. Kartu jis lankė privačius užsiėmimus dailininko [[Šarlis Gleras|Šarlio Glero]] studijoje, kurioje sutiko kitus mokinius: [[Klodas Monė|Klodą Monė]], [[Alfredas Sislėjus|Alfredą Sislėjų]], [[Frederikas Bazilis|Frederiką Bazilį]], visų kurių portretus O. Renuaras vėliau nutapė. Jaunuosius dailininkus labiau traukė kasdienio gyvo šiuolaikinio gyvenimo vaizdavimas natūraliu ir spontanišku stiliumi, nei [[Engras|Engro]] mokinio Š. Glero mokomas šaltas klasikinis stilius vaizduojant tradicines temas. Tuo metu kitoje mokykloje, Šveicarų akademijoje, mokėsi panašių polinkių [[Polis Sezanas]] ir [[Kamilis Pisaro]]. Su F. Bazilio tarpininkavimu dailininkai dažnai susieidavo.
[[Vaizdas:Pierre-Auguste Renoir, Le Moulin de la Galette.jpg|thumb|280px|right| „Šokiai Mulen de la Galet kavinėje“, 1876, [[Orsė muziejus]]. Paveikslas yra vienas žinomiausių O Renuaro impresionistinio periodo kūrinių]]
 
1863 m. O. Renuaras paliko Š. Glero studiją, 1864 m. jo darbas „Esmeralda“ priimtas į kasmetinę akademinę Paryžiaus salono parodą. 1864 m. O. Renuaras su draugais tapė [[Fontenblo]] miške, populiarioje tapybos vietoje, kurioje dirbo realistiniai tapytojai [[Teodoras Ruso]], [[Žanas Fransua Milė]]. Jaunieji dailininkai tapydami iš natūros dar labiau nei realistiniai tapytojai ieškojo naujų vaizdavimo formų, išsilaisvinimo iš akademinio mokymo klišių. 1866Juos m. O. Renuaras sukūrė pirmą didelių matmenų savo paveikslą „Motušės Antoni užeigoje“.įkvėpė 1870−711863 m. jispademonstruotas dalyvavoskandalingas Prancūzijos-Prūsijos[[Eduaras kare kaip eilinis kareivisManė|E. 1872Manė]] m.paveikslas O.„[[Pusryčiai Renuarasant sutikožolės]]“ meno dilerįklasikinės Polįkompozicijos Diuran-Riuelįkūrinys, kuriskuriame tapobuvo visospavaizduota besikuriančiosto impresionistųmeto grupėsparyžiečių kūrybosiškyla propaguotoju.gamtoje Taissu pačiaisapsirėdžiusiais metaisvyrais joir paveikslasnuogomis „Paryžietės,moterimis. apsirengusiosJaunieji alžyrietėmis“,dailininkai priimtaslaikė į Paryžiaus salono parodąE. 1873Manė m.naujosios, paveikslasšiuolaikiškos „Raiteliaitapybos Bulonėsvedliu miške“(pats buvoE. eksponuotasManė specialiaistengėsi surengtojeatsiriboti nepriimtųnuo kūriniųimpresionistų įgrupės Paryžiausir salonąkratėsi parodojejudėjimo įkvėpėjo „Atmestųjų salone“. Jaunųjų dailininkų grupės netenkinoetiketės, kadbei siekė daugeliopripažinimo darbai buvo nepriimami į akademinįoficialiame Paryžiaus salonąsalone). JieSkirtingai 1974nuo m.savo fotografo [[Feliksas Nadaras|F. Nadaro]] studijoje atidarė pirmąją nepriklausomą parodą,draugų kuriojepeizažistų O. Renuaras išstatėliko 1ištikimas [[pastelė]]sfigūrinei tapybai ir 6 aliejinius paveikslus (Fportretams. BazilisJo buvoankstyvoji žuvęskūryba, Prancūzų-prūsųypač karomoters metu).kūno Šios parodos metu joje dalyvaujantys dailininkai spaudojevaizdavimas, buvo pradėtipaveikta vadinti[[Gustavas „impresionistais“Kurbė|G. ParodaKurbė]] susilaukėnaudojamos nuožmios kritikos, tačiau, norspaletės ir neatnešėaktų komercinėstapybos. sėkmės,1866 kai kurie dailininkai buvo plačiau pastebėtim. O. Renuaras susipažinosukūrė supirmą leidėjudidelių Žoržumatmenų Šarpantjė,savo kurispaveikslą „Motušės rėmė,Antoni parūpindavo užsakymų portretamsužeigoje“. Antroje parodoje 18761869 m. O.jis Renuaraskartu išstatėsu 15K. paveikslų,Monė tarpdu mėnesius tapė „Šokiai''La MulenGrenouillère'' deupės lavandens Galetpramogų kavinėje“.vietovėje 1877prie mParyžiaus. trečiojojeJoje parodojedailininkai O.naudojo Renuarasplačius, išstatėlaisvus 21potėpius, paveikslą.šviesią 1879paletę m.stengdamiesi O.pagauti Renuarasšviesos eksponavosrauto paveiksląpro „Poniamedžių Šarpantjė su dukterimis“lapiją ir įvykoraibuliavimo pirmojivandens jopaviršiuje personalinėefektus. parodaŠi žurnalodailininkų ''Laišvyka Vietapo Moderne''viena patalpose,reikšmingiausių kuriąimpresionistinio organizavovaizdavimo Ž.stiliaus Šarpantjėišsivystymui.
 
1870−71 m. O. Renuaras dalyvavo Prancūzijos-Prūsijos kare kaip eilinis kareivis. 1872 m. O. Renuaras sutiko meno dilerį Polį Diuran-Riuelį, kuris tapo visos besikuriančios impresionistų grupės kūrybos propaguotoju. Tais pačiais metais jo paveikslas „Paryžietės, apsirengusios alžyrietėmis“ priimtas į Paryžiaus salono parodą. 1873 m. paveikslas „Raiteliai Bulonės miške“ buvo eksponuotas specialiai surengtoje nepriimtų kūrinių į Paryžiaus saloną parodoje − „Atmestųjų salone“. Jaunųjų dailininkų grupės netenkino, kad jų daugelio darbai buvo nepriimami į akademinį Paryžiaus saloną. Jie 1874 m. fotografo [[Feliksas Nadaras|F. Nadaro]] studijoje atidarė pirmąją nepriklausomą parodą, kurioje O. Renuaras išstatė 1 [[pastelė]]s ir 6 aliejinius paveikslus (F. Bazilis buvo žuvęs Prancūzijos-Prūsijos karo metu). Šios parodos metu joje dalyvaujantys dailininkai spaudoje buvo pradėti vadinti „impresionistais“. Paroda susilaukė nuožmios kritikos, tačiau, nors ir neatnešė komercinės sėkmės, kai kurie dailininkai buvo plačiau pastebėti. O. Renuaras susipažino su leidėju Žoržu Šarpantjė, kuris jį rėmė, parūpindavo užsakymų portretams. Antroje parodoje 1876 m. O. Renuaras išstatė 15 paveikslų, tarp jų − „Šokiai Mulen de la Galet kavinėje“. 1877 m. trečiojoje parodoje O. Renuaras išstatė 21 paveikslą. 1879 m. O. Renuaras eksponavo paveikslą „Ponia Šarpantjė su dukterimis“, kuris susilaukė didelės sėkmės Paryžiaus salone, ir įvyko pirmoji jo personalinė paroda žurnalo ''La Vie Moderne'' patalpose, kurią organizavo Ž. Šarpantjė. leidėjo namuose dailininkas sutiko kitą turtingą rėmėją − bankininką Polį Berarą.
1880 m. O. Renuaras sutiko pozuotoją, o vėliau − žmoną, Aliną Šarigo. 1881 m. dailininkas atliko keliones į Italiją, Alžyrą, nutapė paveikslą „Pietūs valčių iškyloje“. 1883 m. įvyko O. Renuaro retrospektyvinė paroda (70 kūrinių) Madlenos bulvare Paryžiuje. 1885 m. dailininkui gimė sūnus Pjeras, 1886 m. P. Diuran-Riuelis suorganizavo jo 39 kūrinių parodą [[Niujorkas|Niujorke]]. 1887 m. O. Renuaras sukūrė „Didžiasias mauduoles“, kurios iliustruoja dailininko stilistikos pasikeitimą iš impresionistinės laisvų potėpių į labiau linijinę, klasikinės dailės bruožų turinčią. 1892 m. įvyko jo 110 kūrinių retrospektyvinė paroda P. Diuran-Riuelio galerijoje Paryžiuje.
<gallery>
 
Pierre-Auguste Renoir - Mixed Flowers in an Earthenware Pot - Google Art Project.jpg| „Gėlės vazone“, 1869, Bostono dailės muziejus
 
Auguste Renoir - Pont Neuf, Paris - Google Art Project.jpg| „Naujasis tiltas“, 1872, [[Vašingtono nacionalinė dailės galerija]]
* [[1856]] m. mokėsi [[porcelianas|porceliano]] tapybos.
Auguste Renoir - A Girl with a Watering Can - Google Art Project.jpg| „Mergaitė su laistytuvu“, 1876, [[Vašingtono nacionalinė dailės galerija]]
* [[1862]]–[[1864]] m. mokėsi Glero dirbtuvėje. Studijavo senuosius meistrus [[Luvras|Luvre]] ir pradėjo tapyti [[pleneras|plenere]].
Auguste Renoir - Alphonsine Fournaise - Google Art Project.jpg| „Alfonsinė Furnez“, 1879, [[Orsė muziejus]]
* [[1879]] m. jo paveikslas „Ponia Šarpantje su dukterimis“ salone susilaukė milžiniško pasisekimo.
</gallery>
* [[1882]]–[[1883]] m. daug keliavo; per keletą metų įsisavino naują, vadinamąjį grubųjį [[stilius|stilių]].
=== „Sausasis“ periodas ir vėlyvieji metai ===
* [[1890]]–[[1900]] m. paūmėjo [[artritas]].
1880 m. O. Renuaras sutiko pozuotoją, o vėliau − žmoną, Aliną Šarigo. 1881 m. dailininkas atliko keliones į Italiją, Alžyrą, Provansą, nutapė paveikslą „Pietūs valčių iškyloje“. Šių išvykų metu O. Renuaras pradėjo įsitikinti impresionistinės tapybos ribotumu, abejoti impresionistinėje dailėje gaudomų šviesos efektų prasme. Tuo metu jis susipažino su italų renesanso dailininko Čenino Čeninio 1437 m. išleista „Knyga apie daile“, kuri jam suteikė papildomų minčių. Italijoje jis susipažino su [[Rafaelis|Rafaelio]] ir [[Pompėja|Pompėjos]] klasikinio periodo menu. 1883−1884 m. tapyba rodo žymų O. Renuaro tapybos stiliaus pasikeitimą į linijinio vaizdavimo. Šį periodą O. Renuaro kūryboje kritikai pavadino „sausuoju“ arba „engrišku“ ([[Engras]] griežtai atidavė pirmenybę linijiniam vaizdavimui prieš spalvinę ir laisvų potėpių tapybą). Vienu garsiausių tokios tapybos pavyzdžiu buvo 1883 m. paveikslas „Skėčiai“, kuriame bandoma išreikšti objektų tūrį, formą, aiškius kontūrus.
* [[1907]] m. įsikūrė [[Kanas (Prancūzija)|Kane]], ietų Prancūzijoje.
[[Vaizdas:Pierre-Auguste Renoir, French - The Large Bathers - Google Art Project.jpg|thumb|280px|right| „Didžiosios mauduolės“, 1887, Filadelfijos dailės muziejus. Pozuotojos: centre blondinė − Alina Šarigo, brunetė − [[Suzana Valadon]]]]
* [[1919]] m. [[gruodžio 31]] d. Kane mirė.
1883 m. įvyko O. Renuaro retrospektyvinė paroda (70 kūrinių) Madlenos bulvare Paryžiuje. 1886 m. P. Diuran-Riuelis suorganizavo jo 39 kūrinių parodą [[Niujorkas|Niujorke]]. 1887 m. O. Renuaras sukūrė „Didžiąsias mauduoles“, kurios iliustruoja dailininko stilistikos pasikeitimą iš impresionistinės laisvų potėpių į labiau linijinę, klasikinės dailės bruožų turinčią, kurioje vaizduojamos moterų figūros turi skulptūriškumo bruožų. Maždaug iki 1890 m. O. Renuaras demonstravo aiškų atsimetimą nuo impresionistinės tapybos, nors išlaikė impresionistams būdingą šviesią paletę. Atsimetimą galėjo sąlygoti ir dažnos jo kelionės į Pietų Prancūziją, kurios gamta ir saulės šviesa žymiai skyrėsi nuo impresionistų pamėgtų [[Sena|Senos]] pakrančių prie Paryžiaus. Apie 1890 m. O. Renuaras pradėjo domėtis ir įpinti į savo dailę motyvus, įtakotus koloristinės [[Ticianas|Ticiano]] ir [[Rubensas|Rubenso]] tapybos, taip pat, XVIII a. prancūzų [[rokokas|rokoko]] dailininkų. Prancūzijos vyriausybė pakvietė dailininką sukurti paveikslą naujam Liuksemburgo muziejui. Šiuo tikslu O. Renuaras nutapė 5 paveikslo „Dvi mergaitės prie pianino“ versijas, kurios turi sąsajų su XVIII a. [[Žanas Onorė Fragonaras|Ž. O. Fragonaro]] [[buitinis žanras|buities žanro]] scenomis.
 
1892 m. įvyko O. Renuaro 110 kūrinių retrospektyvinė paroda P. Diuran-Riuelio galerijoje Paryžiuje. Jo finansinė padėtis tapo stabili. 1894 m. dailininką ištiko pirmasis [[reumatas|reumato]] priepuolis, jie darėsi dažnesni. O. Renuaras vis dažniau vykdavo į Pietų Prancūziją, 1899 m. pirmą kartą lankėsi mažame [[Pajūrio Kanė]] (''Cagnes-sur-Mer'') miestelyje [[Prancūzijos Rivjera|Prancūzijos Rivjeroje]], kur 1907 m. įsigijo „Le Kolet“ sodybą ir apsigyveno galutinai. Nepaisant reumatizmo (1910 m. dailininkas nebegalėjo vaikščioti, sunkiai valdė pirštus, tapė su parištais teptukais) O. Renuaras nenutraukė kūrybinės veiklos, tapė šeimos narius, sodo gėles, aktus. Pagal jo nurodymus padėjėjas Richard Guino kūrė skulptūras. O. Renuaro vėlyvoji kūryba nebuvo priimama entuziastingai buvusių jo bendražygių impresionistų, XX a. atliktą paveikslą „Mauduolės“ [[Merė Kasat]] apibūdino žodžiais: ''„nepaprastai storos raudonos moterys su mažomis galvomis“''. Tačiau vėlyvąją O. Renuaro tapybą vertino jaunesnės kartos dailininkai [[Pablas Pikasas]], [[Anri Matisas]], [[Aristidas Majolis]]. 1915 m. mirė jo žmona Alina (jie oficialiai buvo susituokę 1890 m., tikriausiai neoficialiai − 1881 m.). Pjeras Ogiustas Renuaras mirė 1919 m. gruodžio 3 d. Pajūrio Kanė miestelyje, kur palaidotas. Jis susilaukė trijų vaikų: Pjero (1885), Žano (1894) ir Klodo (1901). [[Žanas Renuaras]] tapo vienu iš garsiausių Prancūzijos XX a. kinematografininkų, 1962 m. išleido biografinę knygą „Renuaras, mano tėvas“. Pajūrio Kanė Renuaro sodyboje įsteigtas Renuarų šeimos muziejus.
<gallery>
Pierre-Auguste Renoir - Luncheon of the Boating Party - Google Art Project.jpg| „Pietūs valčių iškyloje“, 1881, Filipso kolekcija
Parasolki1883nationalgallerylo.jpg| „Skėčiai“, 1883, [[Londono nacionalinė galerija]]
Auguste Renoir - Julie Manet - Google Art Project.jpg| „Julija Manė“, 1887, [[Orsė muziejus]]
Pierre-Auguste Renoir, 1892 - Two Young Girls at the Piano.jpg| „Dvi merginos prie pianino“, 1892, [[Orsė muziejus]]
</gallery>
== Kūrybos bruožai ==
O. Renuaras mėgo tapyti žmones, nerūpestingai bendraujančius, lengvai flirtuojančius, sėdinčius su gėlėmis, knyga, su taure vyno kur nors ant upės kranto arba pavėsinėje, apipintoje žaluma. Kačiukai, maži šuneliai, vaikai – nepamainomi jo paveikslų dalyviai, įnešantys švelnumo ir žaismingumo. Renuaras aplinkiniame šiuolaikiniame gyvenime atrado tapybiškumą, charakteringumą, pozų ir tipų išraiškingumą. Jo impresionistų parodų kolega [[Edgaras Dega]] taip pat stebėjo paryžietišką gyvenimą, tačiau jo įspūdžių spektras buvo žemesnis, o žvilgsnis buvo liūdnas ir ironiškas. O. Renuaras nenorėjo pastebėti liūdnos gyvenimo pusės, matyt, ji buvo pernelyg gerai žinoma iš jo skurdžios jaunystės laikų. Kaip ir kiti impresionistai, pabrėžė kasdienybės patrauklumą. Jo paveikslams būdingas fragmentiškumas, netikėti rakursai, raiškus [[koloritas]]. Šio dailininko kūrybai įtakos turėjo [[Klodas Monė|Klodo Monė]] paveikslai.
 
== Žymiausi darbai ==
eilutė 27 ⟶ 67:
 
<gallery>
Auguste Renoir - The Swing - Google Art Project.jpg| „Supynės“, 1876, [[Orsė muziejus]]
Pierre-Auguste_Renoir_007.jpg|„Terasoje“
Pierre-Auguste Renoir - Two Sisters (On the Terrace) - Google Art Project.jpg| „Terasoje“, 1881, [[Čikagos meno institutas]]
Renoir15.jpg|„Sėdinti mergina“
Vaizdas:Pierre-Auguste Renoir, La- logeBaigneuse (Theaux Theatercheveux Boxlongs (1).jpg |Pierre-Auguste Renoir„Ilgaplaukė mauduolė“, 1895, [[Oranžerijos muziejus]]
Pierre Auguste Renoir Les baigneuses.jpg| „Mauduolės“, 1918, [[Barnso fondas]]
</gallery>
 
== Šaltiniai ==
* Meno istorija: vadovėlis XI–XII klasei / Ariadna Čiurlionytė. Kaunas: Šviesa, 2001.
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat|Pierre-Auguste Renoir|{{PAGENAME}}}}
{{Vikicitatos}}
* Brodskaya, Nathalia. ''Renoir''. Parkstone International, 2011, 256 p.
* [http://www.biography.com/search/article.do?id=9455662 Biografija]
* [http://www.metmuseum.org/toah/hd/augu/hd_augu.htm Kang, Cindy. ''Auguste Renoir (1841–1919)''. Esė Met muziejaus tinklalapyje, 2011]
* [http://www.renoir.org.yu/ Ogiusto Renuaro galerija]
* [http://www.britannica.com/biography/Pierre-Auguste-Renoir Encyclopaedia Britannica, atnaujinta 2016 m.]
* Meno istorija: vadovėlis XI–XII klasei / Ariadna Čiurlionytė. Kaunas: Šviesa, 2001.
 
[[Kategorija:Prancūzijos tapytojai|Renuaras]]