Pierre-Auguste Renoir: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šalinamas Link FA šablonas. |
bus papildyta dar |
||
Eilutė 4:
== Biografija ==
{{Trivia}}
Pjeras Ogiustas Renuaras gimė [[1841]] m. [[vasario 25]] d. [[Limožas|Limože]]. Jis buvo šeštasis vaikas iš septynių siuvėjo Leonaro Renuaro ir Margaritos Merlė šeimoje. 1844 m. šeima persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]]. 1848−1854 m. O. Renuaras dainavo Šv. Eustachijos bažnyčios chore. Tuo metu choro vadovu buvo [[Šarlis Guno]]. 1854 m. O. Renuaras dirbo Levi brolių porceliano dažymo dirbtuvėse, kur išmoko kurti gėlių dekorą [[lėkštė]]ms. Jose parodė talentą menui. Levi dirbtuvių dailininkas Emilis Laportė laisvalaikiu tapė ir patarė tuo užsiimti O. Renuarai. Berniukui nutapius savo pirmąjį paveikslą, kuriame buvo pavaizduota Ieva, F. Laportė patarė tėvams leisti sūnų mokytis tapti tapytoju. 1858−1860 m. O. Renuaras tobulinosi kopijuodamas [[Antuanas Vato|A. Vato]], [[Žanas Onorė Fragonaras|Ž. O. Fragonaro]] ir kitų senųjų dailininkų paveikslus [[Luvras|Luvre]], netoli kurio kaip tik buvo įsikūrusi Renuarų šeima. Sutaupęs šiek tiek pinigų O. Renuaras 1962 m. įstojo į [[École des Beaux-Arts|Paryžiaus aukštąją dailės mokyklą]]. Kartu jis lankė privačius užsiėmimus dailininko [[Šarlis Gleras|Šarlio Glero]] studijoje, kurioje sutiko kitus mokinius: [[Klodas Monė|Klodą Monė]], [[Alfredas Sislėjus|Alfredą Sislėjų]], [[Frederikas Bazilis|Frederiką Bazilį]], visų kurių portretus O. Renuaras vėliau nutapė. Jaunuosius dailininkus labiau traukė kasdienio gyvo šiuolaikinio gyvenimo vaizdavimas natūraliu ir spontanišku stiliumi, nei [[Engras|Engro]] mokinio Š. Glero mokomas šaltas klasikinis stilius vaizduojant tradicines temas. Tuo metu kitoje mokykloje, Šveicarų akademijoje, mokėsi panašių polinkių [[Polis Sezanas]] ir [[Kamilis Pisaro]]. Su F. Bazilio tarpininkavimu dailininkai dažnai susieidavo.
1863 m. O. Renuaras paliko Š. Glero studiją, 1864 m. jo darbas „Esmeralda“ priimtas į kasmetinę akademinę Paryžiaus salono parodą. 1864 m. O. Renuaras su draugais tapė [[Fontenblo]] miške, populiarioje tapybos vietoje, kurioje dirbo realistiniai tapytojai [[Teodoras Ruso]], [[Žanas Fransua Milė]]. Jaunieji dailininkai dar labiau nei realistiniai tapytojai ieškojo naujų vaizdavimo formų , išsilaisvinimo iš akademinio mokymo klišių. 1866 m. O. Renuaras sukūrė pirmą didelių matmenų savo paveikslą „Motušės Antoni užeigoje“. 1870−71 m. jis dalyvavo Prancūzijos-Prūsijos kare kaip eilinis kareivis. 1972 m. O. Renuaras sutiko meno dilerį Polį Diuran-Riuelį, kuris tapo visos besikuriančios impresionistų grupės kūrybos propaguotoju. Tais pačiais metais jo paveikslas „Paryžietės, apsirengusios alžyrietėmis“, priimtas į Paryžiaus salono parodą. 1873 m. paveikslas „Raiteliai Bulonės miške“ buvo eksponuotas specialiai surengtoje nepriimtų kūrinių į Paryžiaus saloną parodoje − „Atmestųjų salone“. Jaunųjų dailininkų grupės netenkino, kad jų daugelio darbai buvo nepriimami į akademinį Paryžiaus saloną. Jie 1974 m. fotografo [[Feliksas Nadaras|F. Nadaro]] studijoje atidarė pirmąją nepriklausomą parodą, kurioje O. Renuaras išstatė 1 [[pastelė]]s ir 6 aliejinius paveikslus (F. Bazilis buvo žuvęs Prancūzų-prūsų karo metu). Šios parodos metu joje dalyvaujantys dailininkai spaudoje buvo pradėti vadinti „impresionistais“. Paroda susilaukė nuožmios kritikos, tačiau, nors ir neatnešė komercinės sėkmės, kai kurie dailininkai buvo plačiau pastebėti. O. Renuaras susipažino su leidėju Žoržu Šarpantjė, kuris jį rėmė, parūpindavo užsakymų portretams. Antroje parodoje 1876 m. O. Renuaras išstatė 15 paveikslų, tarp jų − „Šokiai Mulen de la Galet kavinėje“. 1877 m. trečiojoje parodoje O. Renuaras išstatė 21 paveikslą. 1879 m. O. Renuaras eksponavo paveikslą „Ponia Šarpantjė su dukterimis“ ir įvyko pirmoji jo personalinė paroda žurnalo ''La Vie Moderne'' patalpose, kurią organizavo Ž. Šarpantjė.
1880 m. O. Renuaras sutiko pozuotoją, o vėliau − žmoną, Aliną Šarigo. 1881 m. dailininkas atliko keliones į Italiją, Alžyrą, nutapė paveikslą „Pietūs valčių iškyloje“. 1883 m. įvyko O. Renuaro retrospektyvinė paroda (70 kūrinių) Madlenos bulvare Paryžiuje. 1885 m. dailininkui gimė sūnus Pjeras, 1886 m. P. Diuran-Riuelis suorganizavo jo 39 kūrinių parodą [[Niujorkas|Niujorke]]. 1887 m. O. Renuaras sukūrė „Didžiasias mauduoles“, kurios iliustruoja dailininko stilistikos pasikeitimą iš impresionistinės laisvų potėpių į labiau linijinę, klasikinės dailės bruožų turinčią. 1892 m. įvyko jo 110 kūrinių retrospektyvinė paroda P. Diuran-Riuelio galerijoje Paryžiuje.
* [[1856]] m. mokėsi [[porcelianas|porceliano]] tapybos.
* [[1862]]–[[1864]] m. mokėsi Glero dirbtuvėje. Studijavo senuosius meistrus [[Luvras|Luvre]] ir pradėjo tapyti [[pleneras|plenere]].
| |||