Česlovas Radžiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 11:
Nuo [[1993]] m. Č. Radžiūnas – [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos muzikos akademijos]] Choro dirigavimo katedros docentas, nuo 2013 m. - profesorius, išugdė būrį chorvedžių.
[[1976]]–[[1985]] m. Č. Radžiūnas [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro]] chormeisteris, [[1979]]–[[1985]] m. teatro vaikų choro studijos įkūrėjas ir vadovas.
Nuo [[1989]] m. teatro vyr. chormeisteris – [[Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras|choro]] vadovas. Jo vadovaujamas operos choras pasiekė aukštą profesinį meistriškumą, gerai vertinamas Lietuvos ir užsienio choro meno žinovų. Į kolektyvą sutelkęs daug jaunų muzikos mokslus baigusių dainininkų, pasiekė idealią choro balsų sudėtį – 43 moterys ir 40 vyrų. Choras pajėgia atlikti bet kokio sudėtingumo operinį simfoninį ir kantatinį – oratorinį kūrinį. Be daugelio parengtų klasikinių operų chorų, kolektyvas vis dažniau ėmė rengti ir koncertines programas, koncertuoti [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Parengė A. Dvořäko „Requiem“ ([[1993]] m., pirmas atlikimas [[Lietuva|Lietuvoje]]), [[Džakomas Pučinis|G. Puccini]] „Messa di Gloria“ ([[1994]] m.), [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] „Pasijas pagal Morkų“ ([[1996]] m. pirmą kartą atliko [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat ir [[Vokietija|Vokietijoje]]), [[Francas Peteris Šubertas|F. Schuberto]] „Stabat Mater“ ([[1997]] m.). Be pagrindinio darbo operų spektakliuose, choras dalyvauja jubiliejiniuose ir meno meistrų koncertuose, dainuoja Operos sezono atidarymo progomis, įvairių švenčių minėjimuose, festivaliuose ir kituose kultūros renginiuose, dažnai išvyksta į didžiuosius Lietuvos miestus. Su teatro kolektyvu choras gastroliavo JAV ([[1991]] m.), [[Vokietija|Vokietijoje]] ([[1991]], [[1994]], [[1996]] m.), [[Italija|Italijoje]] ([[1992]] m.), [[Suomija|Suomijoje]] ([[1993]] m.) ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ([[1993]], [[1994]], [[1995]] m.). Minėtinos ryškiausios pastarųjų metų operos, kuriose itin gausu chorinių scenų: [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Nabukas“, „Trubadūras“, „Makbetas“, C. M. von Weberio „Laisvasis šaulys“, [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Faustas".
== Šaltinis ==
|