Lietuvos muzikos ir teatro akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvos muzikos ir teatro akademija''' (LMTA)  – aukštojo universitetinio mokymo ir mokslo įstaiga, rengianti muzikus (solo atlikėjus ir improvizatorius, orkestrantus, akompanuotojus, kurie siekia meistriškai įvaldyti klavišinius, styginius, pučiamuosius ar mušamuosius instrumentus, diriguoti chorinės ir orkestrinės muzikos kūrinius), aktorius, režisierius (sceninės muzikos, teatro, kino, televizijos), garso operatorius, menotyrininkus (mokslininkus): muzikologus (muzikos teorijos ir istorijos, etninės muzikos, muzikos estetikos, muzikos filosofijos ir kitų muzikos mokslo krypčių specialistus), teatrologus, kino mokslo specialistus bei šių sričių pedagogus, lektorius, kritikus, publicistus, vadybininkus ir administratorius.

* Akordeono katedra   

* Bendrojo fortepijono katedra   

* Choro dirigavimo katedra   

* Dainavimo katedra   

* Dirigavimo katedra   

* Džiazo katedra   

* Etnomuzikologijos katedra   

* Filosofijos ir kultūros mokslų katedra   

* Fortepijono katedra   

* Kalbų katedra   

* Kamerinio ansamblio katedra   

* Kompozicijos katedra   

* Koncertmeisterio katedra   

* Liaudies instrumentų katedra   

* Muzikos istorijos katedra   

* Muzikos teorijos katedra   

* Pedagogikos katedra   

* Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra   

* Styginių instrumentų katedra   

* Vargonų ir klavesino katedra   

Muzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia [[XIV amžius|XIV a.]] ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]]. [[XVII amžius|XVII a.]] muzikа pradėta dėstyti [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1667]]  m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „''Ars et praxis musicae''“ (Muzikos mokslas ir praktika). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, [[Vilnius|Vilniuje]] [[XIX amžius|XIX a.]] pab.  – [[XX amžius|XX a.]] pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.

Lietuvos muzikos akademijos pamatu tapo [[1919]]  m. [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] [[Kaunas|Kaune]] įsteigta [[Kauno muzikos mokykla|muzikos mokykla]]. Per dešimtmetį ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir [[1933]]  m. buvo reorganizuota į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]]. Pirmuoju konservatorijos direktoriumi buvo kompozitorius [[Juozas Gruodis]].

Sovietmečiu ([[1944]]–[[1991]]  m.) nuo [[1945]]  m. buvo įsteigta Vilniaus konservatorija. Jos direktoriumi buvo paskirtas kompozitorius ir muzikologas [[Jonas Bendorius]]. [[1949]]  m. abi šalyje veikusios konservatorijos (Kauno ir Vilniaus) buvo sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Konservatorijos rektoriais buvo: pianistas prof. [[Jurgis Karnavičius]], kompozitorius prof. [[Vytautas Laurušas]] (nuo [[1983]]  m.) ir muzikologas prof. dr. [[Juozas Antanavičius (1940)|Juozas Antanavičius]] (nuo [[1994]]  m.).

Iki [[1952]]  m. konservatorija rengė tik muzikus, o vėliau  – ir [[teatras|teatro]] specialistus. Decentralizuojant specialistų rengimą [[1989]]  m. buvo įsteigtas konservatorijos Kauno fakultetas, kuriam vadovauti pakviestas prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas. Kauno fakultete rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai.

[[1992]]  m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės Aukščiausios Tarybos Prezidiumo (Atkuriamojo Seimo Prezidiumo) nutarimu ([http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1526&Condition2= Nr. I-2711, 1992-05-20]) Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija (LMA).

[[2004]]  m. Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).

Konservatorijos pavadinimas šiuo metu priklauso aukštesniojo mokslo įstaigos statusą turinčiai meno mokyklai  – [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijai]].