Vedų civilizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Uzlaisva marsa (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Vedų civilizacija''' - kultūra, susiformavusi II tūkst. pr. m. e. šiaurinėje Indijos subkontinento dalyje. Jos pagrindą sudarė klajokliai [[arij...
 
Uzlaisva marsa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
Su "nomadiškąja" indoarijų ir "dravidiškąja" Harapos kultūros kilmės versijomis nedera, pasak indologų "postmodernistų", ir pačių Vedų tekstų (įskaitant pačius archaiškiausius) turinys, liudijantis iš esmės urbanistišką bei marinistišką Vedų kultūros pobūdį.
 
===Indoariškos valstybės===
Iš II-I tūkstm. pr. m. e. Šiaurės Indostane gyvavusių indoarijų valstybių geriausiai žinomos [[Kuru-deša]], [[Pančala]], [[Kámbhodža]], [[Gandhara]], [[Madra]], [[Videša]], [[Košala]], [[Magadha]], [[Anga]], [[Vidarbha]]. Tačiau šių laikų tyrinėtojai vien [[puranos|puranose]] suskaičiuoja apie 135 sen. Indijos valdovus, kurių valdos driekėsi "nuo jūros iki jūros", t.y. nuo [[Arabijos jūra|Arabijos jūros]] iki [[Bengalijos įlanka|Bengalijos įlankos]]. Iš brahmanose ir puranose pateiktos istorinio pobūdžio informacijos matyti, kad visos vedinio laikotarpio Indijos (t.y. viso Šiaurės Indostano) valdovas galėjo būti kilęs ir iš [[Anartha|Anarthos]] (dab. [[Gudžaratas]]), ir iš [[Gandhara|Gandharos]] (dab. [[Pandžabas]] ir dalis [[Harjana|Harjanos]]), ir iš *[[Videša|Videšos]] (sen. sritis tarp rytinių [[Himalajai|Himalajų]] ir Gangos), ir iš [[Anga|Angos]] (sen. sritis į pietus nuo Gangos žemupio), ir iš [[Vidrabha|Vidarbhos]] (sen. sritis abipus [[Narmada|Narmados]] aukštupio). Pasak II a. graikų istoriko [[Hlavijus Arianas|Flavijaus Ariano]], visų 153 iki [[Čandragupta|Čandraguptos]] [[Maurja|Maurjos]] gyvenusių Indijos imperatorių (Vedose [[sanskritas|sanskritiškas]] jų titulas yra ''samrat''; M. Muellerio sekėjai šiuos imperatorius linkę laikyti "II tūkstm. pr. m. e. Pandžabą infiltravusių nomadų klanų vadais") valdymo laikotarpiai truko iš viso 6042 metus (Indica. IX). Nurodydamas šiuos skaičius Arianas rėmėsi iki mūsų dienų neišlikusia [[Megastenas|Megasteno]] "Indika", o [[Seleukidai|Seleukidų]] valstybės diplomatui Megastenui tie skaičiai tapo žinomi Maurjų imperijos sostinėje [[Pataliputra|Pataliputroje]] (dab. [[Patna|Patna]]), kurioje jis viešėjo apie 302 m. pr. m. e. (įdomu, kad Maurjų imperijos "istorikai" savosios šalies valstybingumo pradžią datavo tuo pačiu tūkstm. pr. m. e., kuriuo dabar archeologai datuoja visą Šiaurės Indostaną aprėpusios Protoharapiškosios kultūros susiformavimą).
 
===Indoarijų religija===
Būdingiausias sen. indoarijų religijos – vad. [[induizmas|vedizmo]] - bruožas buvo dviejų daugeliu skirtingų vardų vadintų dievybių - [[Varuna|Varunos]] ir [[Indra|Indros]] (vėlesnių [[Višnu]] ir [[Šiva|Šivos]] atitikmenų) garbinimas), o svarbiausias sen. indoarijų visuomeninės sanklodos bruožas - vad. [[varnos|varnų]] arba luomų (nepainioti su [[kasta|kastomis]]) sistema (''varnašramadharma''), t.y. indoarijų visuomenės pasidalijimas į keturis luomus (dvasininkų, administratorių, verslininkų ir darbininkų,- povediniu laikotarpiu šie luomai suskilo į daugybę smulkių profesinių grupių – vad. kastų arba ''džati'').
 
===Alternatyvios religinės-filosofinės sistemos===
II-I tūkstm. pr. m. e. daugiausia Gangos vidupio srityje formavosi naujos, su tradiciniu vediniu induizmu konkuravusios religinės filosofinės mokyklos, iš kurių ypač paminėtinos [[džainizmas]] ateistinė [[adživika]] (lokajata) ir ne ką mažiau ateistinis (ankstyvasis) [[budizmas]].