Tįstamasis augimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

23 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
S (robotas: smulkūs taisymai)
[[Vaizdas:Tįstamasis augimas.png|160px|thumb|Tįstamuoju augimu užaugusios svogūno lukšto ląstelės schema]]
'''Tįstamasis augimas''' ({{en|stretch growth}})  – [[augalai|augaluose]] aptinkamas augimo būdas, kuomet [[ląstelė]]s matmenys daugsyk padidėja vien didinant centrinės [[Vakuolė|vakuolės]] tūrį. Centrinė vakuolės osmotinis potencialas paprastai didesnis nei ląstelę supančio vandens. Todėl vanduo tam tikru slėgiu veržiasi į vakuolę. Neaugančioje ląstelėje vakuolė padidėti negali, nes šį spaudimą galop kompensuoja [[ląstelės sienelė]]s spaudimas. Jei sienelė tampa elastinga ir ima tįsti, vakuolė gali tapti palyginus labai didelė, užimdama didžiąją dalį ląstelės. Tokia padidėjusi ląstelė gali optimaliau (vienu sluoksniu) išdėstyti [[Chloroplastas|chloroplastus]]. [[citozolis|Citozolio]] kiekis paprastai nepadidėja ar padidėja nežymiai.
 
Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių [[Pumpuras|pumpurai]].
 
Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės [[Plazminė membrana|membranoje]] esančios H<sup>+</sup> [[ATFazė]]s veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H<sup>+</sup> jonai daro ją labiau tąsią, greitindami augimą. Visą tokio augimo procesą koordinuota fitohormonas [[auksinas (biochemija)|auksinas]] (ß-indolilacto rūgštis). Šių sistemų dėka ląstelės gali procesą valdyti (pavyzdžiui, prireikus pasisukdamos taip augantį augalo organą saulės šviesos link).
 
== Elektriniai reiškiniai ==