|
|-
| [[CAS registracijos numeris|CAS numeris]]
| 63-91-2
|-
| [[EINECS numeris]]
| 200-568200–568-1
|-
| [[PubChem]]
|-
|}
'''Fenilalaninas''' ('''Phe''') – viena iš dvidešimties dažniausių [[aminorūgštys|aminorūgščių]] naudojama [[Baltymas|baltymuose]].
Fenilalaninas yra sudėtinė [[dirbtinis saldiklis|dirbtinio saldiklio]] [[aspartamas|aspartamo]] dalis. Dažnai naudojamas [[kramtomoji guma|kramtomosios gumos]], [[gazuotas gėrimas|gazuotų]] bei [[energetinis gėrimas|energetinių gėrimų]] gamyboje.
FenilaninasFenilaninas dalyvauja energijos gamyboje bei skatina hormono cholecistokinino, kuris slopina apetitą, išskyrimą. Fenilalaninas yra esminė[[nepakeičiama amino rūgštisaminorūgštis]], kuri kepenyse verčiama [[tirozinas|tirozinu]]. Sudaro 4,50 % visų esamų aminorūgščių. Jis yra dviejų izomerų – D ir L. L-fenilalaninas yra neutrali amino rūgštisaminorūgštis, randama baltymuose, koduojantikoduojama [[DNR]]. Jos veidrodinis atspindys – D-fenilalaninas yra nebaltyminė amino rūgštisaminorūgštis, kuri sintetinama dirbtinai. L-fenilalaninas gali būti verčiamas amino rūgštimiaminorūgštimi L-tirozinu, neuromediatoriais: L-dopa, [[noradrenalinas|noradrenalinu]] (norepinefrinu) ir [[adrenalinas|adrenalinu]] (epinefrinu). L-tirozinas, susidaręs iš L-fenilalanino, naudojamas neuromediatorių noradrenalino, dopamino sintezei ir kitose organizmo reakcijose. Todėl L-fenilalaninas laikomas antidepresine medžiaga. Vartojant per didelius kiekius L-fenilalanino, dėl padidėjusios noradrenalino sintezės, gali padidėti arterinis kraujo spaudimas. Sintetinė forma D-fenilalaninas nėra naudojama tirozino sintezei., Betbet ji gali virsti feniletilaminu, kuris taip pat pasižymi antidepresinėmis savybėmis. Mažina skausmą. Vartojamas vietiškai ir geriamas, gali padidinti odos pigmentaciją baltuose odos plotuose, sergant [[vitiligo]]. Fenilalanino yra baltyminiame maiste – kiaušiniuose, piene, bananuose, mėsoje. L-fenilalanino yra jautienoje, kiaulienoje, vištienoje, žuvyje, piene, jogurte, sojų produktuose ir riešutuose. Fenilalaninas yra sudėtinė saldiklio [[aspartamas|aspartamo]] dalis. Fenilalanino trūkumas gali išsivystyti tik kuomet visiškai nevalgoma baltyminio maisto. Jam būdinga dirglumas, depresija, atminties sutrikimai. Stipriau fenilalanino trūkumo požymiai išryškėja, kai organizme trūksta fermento, verčiančio fenilalaniną tirozinu. [[Fenilketonurija]] – įgimta genetinė liga, kuomet trūksta fenilalaniną skaidančio fermento. Ši liga sukelia fizinius ir psichinius vystymosi sutrikimus. Sudaro 4,50 % visų esamų aminorūgščių.
{{Amino rūgštys}}
|
