|
'''Hormonas''' – cheminis junginys gyvame organizme, kuris perneša informaciją (signalus) iš vienos [[ląstelė]]s į kitą arba į ląstelių grupes. Visi daugialąsčiai organizmai (įskaitant [[augalai|augalus]]) gamina hormonus. Labiausiai žinomi yra stuburinių hormonai, kuriuos gamina [[endokrininė liauka|vidaus sekrecijos liaukos]], tačiau hormonus gamina beveik kiekviena organų sistema ar [[audinys]] (vadinami audinių hormonai). Hormono [[molekulė]]s yra išskiriamos tiesiai į [[kraujas|kraują]], kitus kūno skysčius arba gretimus audinius. Laiko tarpas tarp hormono sekrecijos ir jo poveikio gali trukti nuo keleto minučių iki keleto valandų.
Pagrindinės hormonų funkcijos:
* organizmo vystymosi ir elgsenos reguliavimas (pvz., augimas, [[seksualumas]]),
* organizmo prisitaikymas prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (pvz., [[stresas]]),
* fiziologinių organizmo reakcijų reguliavimas (pvz., gliukozės kiekis kraujyje).
Hormonų poveikis yra skirtingas: jie gali skatinti arba slopinti augimą, [[ląstelė|ląstelių]] mirimą (apoptozę), [[imuninė sistema|imuninę sistemą]], medžiagų apykaitą organizme, taip pat jie gali paruošti organizmą tam tikrai veiklai (pvz., bėgti, kovoti ar poruotis) ar gyvenimo tarpsniui (pvz., [[lytinė branda|lytinei brandai]] ar [[menopauzė|menopauzei]]). Kai kurie hormonai stipriai reguliuoja kitų hormonų sekreciją (išskyrimą į kraują). Hormonai taip pat reguliuoja beveik visų organizmų dauginimosi funkciją.
Hormonai buvo atrasti XX a. pirmojoje pusėje. Medicinos sritis, nagrinėjanti su hormonų apykaita susijusių susirgimus, vadinama [[endokrinologija]].
== Struktūra ==
Stuburinių gyvūnų hormonai sudaro keturias pagrindines cheminių junginių klases:
| 