Ukijo-e: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
SubRE (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Great Wave off Kanagawa2.jpg|thumb|right|260px| [[Hokusajus]]. ''„Didžioji Kanagavos banga“'']]
'''Ukijo-e''' (浮世絵, iš jap. „plaukiojančio„nepastovaus pasaulio paveikslai“) – [[Dailė|dailės]] žanras, kuris klestėjo XVII−XIX a. [[Tokugavos šiogūnatas|šiogūnato]] periodu [[Japonija|Japonijoje]]. Trimis garsiausiais žanro atstovais įvardijami (chronologiškai): [[Utamaro|Utamaras]], [[Hokusajus]] ir [[Hirošigė]].
 
== Istorija, technika ==
Ukijo-e stilius vienijo realistišką [Kamakura laikotarpis|Kamakuros periodo]] vaizdavimą su brandžiuoju [[Momojama laikotarpis|Momojamos]] ir [[Tokugavos šiogūnatas|Tokugavos]] periodų dekoratyviuoju stiliumi. Pirmuoju reikšmingu ukijo-e menininku įvardijamas [[Hišikava Moronobu]] (1618–1694). Iš techninės pusės menininkai iš pradžių naudojo piešimą tušu pagal trafaretą ir spausdinimą medžio kaladėlėmis. Po piešinio suformavimo ant popieriaus ar šilko, jis būdavo spalvojamas [[ranka]] su [[dažai]]s. 1765 m. [[SuzukisSudzukis Hanurobu]] išrado būdą atspausdinti medžio kaladėlėmis vientisą spausdinį įvairiomis spalvomis. Pirmieji tokie kūriniai buvo kalendoriai ''nishiki-e'', kuriuos užsakinėjo pasikeitimui švenčių proga turtingi [[Edo]] gyventojai. Ši technika ženkliai pakeitė ukijo-e galimybes ir leido pasiekti įspūdingų dailės efektų. Ukijo-e menininkai daugiausiai vaizdavo žymias kurtizanes, geišas, [[kabuki]] teatro aktorius, teatro ir erotines scenas (iš to žanro pavadinimas, „plaukiojančiu„nepastoviuoju pasauliu“ buvo vadinami [[Edo]] ir kitų miestų pasilinksminimų kvartalai). Paskutinis XVIII a. ketvirtis vadinamas japonų estampų „aukso amžiumi“. XIX a. aktorių ir geišų vaizdinių sumažėjo, didžiausi meistrai, Hokusajus ir Hirošigė, skyrė daugiau dėmesio peizažų vaizdavimui. 1867 m. žlugus šiogūnatui ir Japonijai atsivėrus prekybai su Vakarais, pradėjus šalies modernizaciją − ukijo-e žanras patyrė nuosmukį.
 
Sukuriant ukijo-e spaudinį dalyvaudavo 4 žmonės: menininkas, raižytojas, spausdintojas ir leidėjas. Leidėjas (kuris paprastai būdavo ir pardavėju) suformuodavo užsakymą ir įvertindavo kokybę. Menininkas priklausydavo nuo graverio ir spausdintojo darbo perkeliant kūrinio idėją į spaudinį. Menininkas iš pradžių sukurdavo piešinį ant popieriaus. Šis piešinys būdavo nukopijuojamas ant beveik permatomo popieriaus lakšto ir pagal jį graveris ant medžio (paprastai [[vyšnia|vyšnios]]) kaladėlės paviršiaus išraižydavo formas, kuriose aukštesni plotai ir linijos būdavo skirti dengti dažais ir tušu. Spaudinys būdavo sukuriamas popieriaus lapą nuspaudžiant ant dažytos formos. Kuriant įvairiaspalvius spaudinius būdavo naudojamos vis skirtingos medžio kaladėlės (iki 20). Spaudiniui buvo naudojamas popierius iš [[šilkmedis|šilkmedžio]], nes jis buvo pakankamai stiprus atlaikyti daugelį nuspaudimo procesų ir gerai sugėrė tušą. Pagal vieną formą galima buvo sukurti kelis tūkstančius spaudinių iki ji susidėvėdavo.
 
XIX a. japonų estampai pasiekė Europą, paveikė [[impresionizmas|impresionistus]] ir [[postimpresionizmas|postimpresionistus]]. Ukijo-e menininkai Hokusajus ir Hirošigė yratapo garsūsgarsiais pasauliniu mastu. Bene garsiausiugeriausiai žinomu ukijo-e kūriniu yra Hokusajaus „Didžioji Kanagavos banga“.
 
== Menininkai ==
Eilutė 13:
[[Vaizdas:Utagawa Kunisada (Toyokuni III) - Preparations for New Year's Day (Pounding Mochi) - Google Art Project.jpg|thumb|right|300px|[[Kunisada]]. ''„Pasiruošimas Naujiesiems metams“'']]
* [[Hišikava Moronobu]] (1618–1694)
* [[SuzukisSudzukis Hanurobu]] (1725–1770)
* [[Tošusajus Šaraku]] (dirbo apie 1795 m.)
* [[Kitagava Utamaras]] (1753–1806)
Eilutė 37:
* [http://www.britannica.com/art/ukiyo-e Encyclopaedia Britannica]
* [http://www.metmuseum.org/toah/hd/ukiy/hd_ukiy.htm Met muziejaus esė]
* [http://www.metmuseum.org/toah/hd/plea/hd_plea.htm Met muziejaus esė]
* [https://ukiyo-e.org Ukijo-e kūrinių duomenų bazė]