Kuršių nerijos nacionalinis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp [[Kuršių marios|Kuršių marių]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Vėjų supustytos kopos, drėgni pažemėjimai ([[palvė]]), paplūdimiai – visas šis gana jaunas kraštovaizdis nuolatos kinta. Siekiant sulaikyti pustomą smėlį, dideli kopų plotai buvo užsodinti mišku. Senajame nerijos miške, ypač arčiau jūros, dėl nuolat pučiančių vėjų, medžiai auga pasvirę. Kuršių marių pakrantės čia smėlėtos, su keletu nendrėmis apaugusių įlankų. Į marias daug kur leidžiasi smėlėti dar gyvų kopų krantai. Sausi ir nederlingi nerijos dirvožemiai, staigios ir dažnos orų permainos, stiprūs vėjai neleido plėstis gyvenvietėms ir buvo palankūs savitai augmenijai formuotis.

 

Iš viso Kuršių nerijos nacionalinio parke auga apie 900 augalų rūšių (iš kurių 31 įrašytos į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]]).<ref>{{cite web|url=http://www.visitneringa.com/lt/main/know/neringa/nerija|title=Kuršių nerijos nacionalinis parkas|accessdate=2015-05-30|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141207205229/http://www.visitneringa.com/lt/main/know/neringa/nerija|archivedate=2014-12-07}}</ref> Čia auga kitur Lietuvoje neaptinkama [[pajūrinė zunda]], [[tyrulinė erika]] ir daugybė augalų, būdingų atviriems smėlėtiems dirvožemiams. Parkas garsėja smėlingiems biotopams būdingomis smėlinėmis [[auslinda|auslindomis]].