Klaipėdos jūrų uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. [[1919]] m. uostas pagal [[Versalio sutartis|Versalio sutartį]] atiteko [[Antantė]]s blokui, [[1924]] m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Lietuvos valstybei skiriant lėšų uostui, padidėjo laivybos apimtys (1924 m. į uostą įplaukė 694, 1938-aisiais – jau 1 544 laivai).<ref>{{cite web|url=http://www.vambutai.eu/klaipedos_krastas.html|title=Klaipėdos krašto prijungimas|accessdate=2015-05-30|archivedate=2015-05-30|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150530130550/http://www.vambutai.eu/klaipedos_krastas.html|deadurl=no}}</ref> [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metu vokiečiams užėmus Klaipėdą, uosto veikla buvo sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų.

2012 metais ekspertai teigė jog uosto apyvarta laikui bėgant turėtų didėti, todėl būtina didinti jo galimybes. Svarbiais trūkumais buvo nurodyti pernelyg siauras dviems laivams prasilenkti įplaukimo kanalas bei riboti geležinkelio pajėgumai. Kiekviena tuo metu uoste perkrauta tona krovinio Lietuvos įmonėms uždirbdavo apie 50 litų .<ref>http://www.veidas.lt/klaipedos-uosto-pletra-realybeje-ir-popieriuje</ref>

[[2015]]  m. [[Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija]] pasirašė sutartį su [[Austrija|Austrijos]] kompanija „[[Strabag]]“ dėl vidinio laivybos kanalo gilinimo 0,5 metru iki 15  m gylio.<ref>{{cite web|title= Klaipėdos uosto kanalo gilinimo konkursą laimėjo austrų „Strabag“ |url= http://vz.lt/article/2015/4/27/klaipedos-uosto-kanalo-gilinimo-konkursa-laimejo-austru-strabag |publisher= [[Verslo žinios]] |date=2015-04-27|accessdate=2015-04-27 | language = lietuvių k. }}</ref> Planuojama projekto vertė − 5,04 milijonai [[Euras|€]].