22:24, 18 gegužės 2016 versija taisyti 78.62.186.194 (aptarimas) →‎Kitokia pasakų reikšmė Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		23:54, 18 gegužės 2016 versija taisyti anuliuoti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai S Atmestas 78.62.186.194 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: Šiam žanrui būdingi stebuklai, pasivertimai, pasakiški daiktai, pasakiški veikėjai, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumas. Pasakose ypatingai atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai. Pasakose apstu [[personifikacija\|personifikacijų]], magiškų skaičių. Įrodyta, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni. Pasakos – priemonė skleisti lietuvių kalbos tautosaką. ~~skunkošikna~~Didžioji dalis pasakų yra stebuklinės: tarptautinio pobūdžio, žinomos civilizuotų šalių tautosakoje, ir Afrikos ar Amerikos tautų liaudies kūryboje. Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė. Pavyzdžiui, labai populiari [[Lietuva\|Lietuvoje]] pasaka „[[Eglė žalčių karalienė]]“ žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. Taip pat populiarios lietuvių tautosakoje gyvulinės pasakos. Čia veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena [[pasakėčia]]s, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami alegoriškai – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas. Kai kuriose pasakose yra išlikęs aiškus ryšys su senaisiais [[mitas\|mitais]], tikėjimais, papročiais.

Pasaka: Skirtumas tarp puslapio versijų