Karl Marx: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Teach5 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Teach5 (aptarimas | indėlis)
Eilutė 47:
K. Markso [[Filosofija|filosofijos]] pagrindinė idėja – valstybė priklauso nuo ekonominių, socialinių santykiais. [[Valstybė]] neatsirado iš karto, ji sukurta tam tikru periodu, t. y. kada buvo užtikrintas darbo pasidalijimas visuomenėje ir kiekvienas turi teisę įsigyti privatinę nuosavybę. Idealiu atveju valstybė turi ginti visus piliečių interesus, tačiau ji teikia prioritetą valdančios klasės poreikiams. Valstybė būtina ir visuomenei skylant į klases. Viena klasė gyvena kitos darbu, todėl atsiranda klasinis antagonizmas (gr. antagōnisma < antagōnisteō – esu priešiškas). Esant klasiniam prieštaravimui valstybė tampa ta jėga, kuri apsaugo valdančios klasės prioritetus. Valstybė neleidžia išnykti klasėms. Ji leidžia užtikrinti sąlyginę tvarką, kuri padeda išspręsti visus iškilusius konfliktus. Įstatymai turi skirtingą reikšmę valdančiai ir engiančiai klasei. Valstybės teisinės formos gina išnaudojimo santykius, todėl ir valstybė yra išnaudojimo įrankis. K. Marksas neigia visuomenines sutartis ir tvirtina, jog valdžia atstovauja išnaudojimo klasei, o jo laikų valstybės prigimtis – prievartinė. Valdžia yra vieša, todėl atitrūkusi nuo tautos. K. Markso teigimu, susiformavusi valstybė perėjo vergų ir vergvaldžių klases. [[Vergas|Vergai]] – tai engiamoji klasė, bet ji buvo progresyvi, nes siekė išsivaduoti. Atsiradus [[Feodalizmas|feodalizmui]] šie vergai išsikovojo teises, bet vėliau vergai vėl imti engti. Santvarka pakito į buržuaziją, o vėliau į [[Demokratija|demokratiją]]. Šioms valstybės formoms pagrindas buvo ekonominės sąlygos ir darbo pasidalijimas. Taigi, valstybė yra ta forma, kurioje viešpataujančios klasės įgyvendina savo interesus. K. Marksas ekonominius santykius vadino baze, o valstybės formą – antstatu.
 
Markso teorijos moksliškai pagrindė tarptautinį darbininkų judėjimą. Vargu ar buvo kitas filosofas, taip atkreipęs visuomenės dėmesį į joje egzistuojančių reiškinų tarpusavio ryšius. Jo [[Dialektinis materializmas]] bei [[istorinis materializmas]] tapo įtakingiausia šių laikų filosofine srove (marksizmas), kurią labiausiai išplėtojo ir panaudojo revoliucijai [[Leninas|Vladimiras Leninas]].
 
== Veikalai ==