Planetos milžinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „Planetos milžinės - tavo mama xdd rawrrr ;3“
Žyma: Žyma: Turinio ištrynimas
Rxy (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 193.219.177.92 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Glaisher keitimas)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:gas giants and the Sun (1 px = 1000 km).jpg|thumb|right|300px|Didžiosios Saulės sistemos planetos]]
Planetos milžinės - tavo mama xdd rawrrr ;3
 
'''Planetos milžinės''' (arba '''Jupiterio grupė''') – išorinės [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] [[planeta|planetos]] [[Jupiteris (planeta)|Jupiteris]], [[Saturnas]], [[Uranas (planeta)|Uranas]] ir [[Neptūnas (planeta)|Neptūnas]]. Jos daugiausia sudarytos iš [[vandenilis|vandenilio]] ir [[helis|helio]], su nedideliu kiekiu [[Metanas|metano]], [[Amoniakas|amoniako]] ir [[Vanduo|vandens]]. Kartais yra vartojamas terminas '''dujų milžinės'''. Tačiau šis 1952 metais amerikiečių fantasto Džeimso Blišo pavartotas ir dalinai prigijęs terminas yra kiek klaidinantis, nes einant link centro dujos virsta skysčiu, o po to pereina ir į kietą būseną.
 
Planetų milžinių grupė skiriasi nuo kitos, [[Žemės grupė]]s planetų, kurios turi kietą paviršių ir yra sudarytos daugiausiai iš silikatinių uolienų.
 
Nors nėra vieningos nuomonės, kaip susidarė planetos milžinės, tačiau jų formavimosi teorijoje svarbų vaidmenį vaidina taip vadinamoji [[šerkšno riba]] arba '''sniego riba'''. Tai yra riba, už kurios gali kondensuotis [[ledas]] (tiek vandens, tiek amoniako ir metano). Taip, pavyzdžiui, daugelis uolienų ir metalų gali kondensuotis [[Temperatūra|temperatūrose]] apie 1300 [[Kelvinas|K]]. Anglies ir ledo [[kondensacija]] galima apie 300-100 K temperatūrose. Sniego ribos padėtis priklauso nuo centrinės žvaigždės [[Šviesis|šviesio]]. Mūsų - [[Saulė]]s atveju ta riba yra tarp [[Marsas (planeta)|Marso]] ir [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]]. Taigi, arčiau šios ribos formuosis uoliniai [[Planetoidas|planetoidai]] (planetesimalės), o iš jų Žemės grupės planetos. Už tos ribos palankesnės sąlygos formuotis lediniams planetoidams, prie kurių paviršių gana efektyviai gali prilipti (prišalti) vandenilis. Iš tų planetoidų (o galbūt ir iš disko medžiagos sutankėjimų) atsirado [[Proplaneta|proplanetos]] - planetų užuomazgos, į kurias vyko medžiagos iš disko [[akrecija]]. Žinoma, nemažą vaidmenį čia vaidino žvaigždinis (šiuo atveju Saulės) vėjas, išpūtęs dalį aplinkžvaigždinės medžiagos iš disko vidinės dalies.
 
{{astro-stub}}
{{Commons|Jovian planet|no=T}}
 
[[Kategorija:Planetos]]