Altamiros urvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
Urvo ilgis 280–300 m, sudarytas iš keleto tarpusavyje besijungiančių patalpų. Sienose raudonos, juodos, rudos spalvos dažais pavaizduoti gan tikroviški [[bizonas|bizonų]], [[elniniai|elnių]], [[šernas|šernų]], [[mustangas|arklių]] piešiniai, kai kurie – natūralaus dydžio. Rasta ~150 tokių piešinių. Kada piešiniai sukurti, nelabai žinoma. Pats urvas buvo gyvenamas jau nuo [[paleolitas|paleolito]] (urve rastos liekanos priskiriamos [[Solutro kultūra]]i). Kurį laiką buvo apleistas, gyvenamas žvėrių. Maždaug prieš 15 tūkst. metų čia atsikėlė ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] žmonės, kurie galėję ir nutapyti piešinius. Tiesa, dabar bent dalis piešinių datuojama esant net 40–35 tūkst. metų senumo.<ref name=times_10thousd>{{cite news|last=de Bruxelles|first=Simon|title=Prehistoric cave art began 10,000 years earlier|url=http://www.thetimes.co.uk/tto/science/archaeology/article3445847.ece|accessdate=31 December 2012|newspaper=The Times|date=June 15, 2012}}</ref>
 
Altamiros urvą [[1879]] m. atrado archeologas-mėgėjasarcheologas–mėgėjas Marselinas Sansas de Sautuola. Pradžioje atradimas sutiktas skeptiškai, manyta, kad piešiniai yra mistifikacija. Tik po to, kai [[1902]] m. buvo surasta uolų piešinių pietų Prancūzijoje, urvas pradėtas moksliškai tyrinėti.<ref>{{VLE|1}}</ref> [[1985]] m. Altamiros urvas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą.
 
<gallery>
26 493

pakeitimai