Svarbiausia bulvių paskirtis – [[maistas|maistui]]. Iš gumbų gaminami įvairiausi labai maistingi patiekalai.
Maistuinesamonei tinka tik labai geros kokybės bulvės. '''Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga''', nes visose augalo dalyse yra [[nuodai|nuodingo]] [[glikozidas|glikozido]] [[solaninas|solanino]]. Ypač jo daug lapuose ir uogose. Suaugusiuose gumbuose solanino yra nedaug ir toks kiekis nepavojingas. Pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose solanino yra gerokai daugiau. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino, todėl bulves reikia storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, [[Trachėja|gerklėje]] darosi kartu ir ją peršti, ima pykinti, pradedama [[viduriavimas|viduriuoti]], ima dažniau plakti [[širdis]], atsiranda [[dusulys]], [[traukuliai]], o labai sunkiais atvejais netenkama sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo [[kraujas|kraujo]] [[eritrocitas|eritrocitus]] ir slopina [[nervų sistema|nervų sistemą]]. Reikia skubiai kviesti medicininę pagalbą.
Bulves laikant, [[vitaminas C|vitamino C]] nuolat mažėja. Pavasarį jo lieka ne daugiau kaip trečdalis. Be to jis ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug greičiau. Kad vitamino C išliktų kuo daugiau, reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių, virti pradėti verdančiame vandenyje. Kuo greičiau bulvės išverda, tuo daugiau jose lieka vitaminų.
