|
[[Vaizdas:HannibalFrescoCapitolinec1510.jpg|thumb|1510 m. sukurtos freskos dalis, vaizduojanti Hanibalo žygį per Alpes]]
'''PunųPūnų karai''' yra trys karai, kuriuose kariavo [[Senovės Roma|Roma]] prieš [[Finikija|finikiečių]] miestą [[Kartagina|Kartaginą]]. ''PunųPūnų'' karais jie vadinami dėl to, kad [[lotynų kalba|lotyniškai]] kartaginiečiai vadinti ''Punici'' (iš senesnio ''Poenici'', pagal jų finikietišką kilmę).
Pagrindinė PunųPūnų karų priežastis buvo interesų susikirtimas tarp gyvuojančios Kartaginos imperijos ir besiplečiančios Romos interesų sferos. Romėnai iš pradžių siekė išplėsti savo valdas į [[Sicilija|Siciliją]], kurios didžiąją dalį valdė Kartagina. Pirmojo PunųPūnų karo pradžioje Kartagina buvo dominuojanti [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regiono galybė, turinti galingą laivyną, o Roma buvo sparčiai auganti [[Italija|Italijos]] galia. Trečiojo PunųPūnų karo pabaigoje, po šimtų tūkstančių karių iš abiejų pusių žūties, Roma užkariavo Kartaginos imperiją ir sugriovė Kartaginos miestą, taip tapdama galingiausia vakarinės Viduržemio jūros dalies valstybe. Po [[Makedonijos karai|Makedonijos karų]], kurie vyko paraleliai PunųPūnų karams, pabaigos ir sumušus [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperatorių]] Antiochą III Didįjį ([[Apamėjos sutartis]] [[188 m. pr. m. e.]]) rytuose, Roma tapo dominuojančia Viduržemio jūros regiono ir viso klasikinio pasaulio valstybe.
* [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmasis punųpūnų karas]] ([[264 m. pr. m. e.|264]]–[[241 m. pr. m. e.]]) iš dalies vyko sausumoje Sicilijoje ir [[Afrika (Romos provincija)|Afrikoje]], bet didžiąja dalimi buvo jūrinis karas. Karas brangiai atsiėjo abiem pusėms, tačiau Roma nugalėjo – ji užkariavo Sicilijos salą. Karo poveikis buvo toks destabilizuojantis Kartaginai, kad Roma po kelerių metų sugebėjo užimti [[Sardinija|Sardiniją]] ir [[Korsika|Korsiką]].
* [[Antrasis pūnų karas|Antrasis punų karas]] ([[218 m. pr. m. e.|218]]–[[202 m. pr. m. e.]]) žinomas kartaginiečio [[Hanibalas|Hanibalo]] žygiu per [[Alpės|Alpes]]. Jo vadovaujama armija įsiveržė į Italiją iš šiaurės ir nugalėjo romėnus keliuose mūšiuose, tačiau nesugebėjo pasiekti savo tikslo nutraukti Romos ir jos sąjungininkų ryšius. Alpėse Hanibalas prarado daug karių ir [[Karo dramblys|karo dramblius]] (Romos respubliką pasiekė tik vienas karo dramblys). Karo veiksmai taip pat vyko Iberijoje, Sicilijoje ir [[Pirmasis Makedonijos karas|Graikijoje]], tačiau juose visuose nugalėtoja tapo Roma. Galop karas persikėlė į Afriką, kur Kartagina buvo nugalėta [[Zamos mūšis|Zamos mūšyje]], jos teritorija sumažėjo iki paties miesto teritorijos.
* Per [[Trečiasis pūnų karas|Trečiąjį punųpūnų karą]] ([[149 m. pr. m. e.|149]]–[[146 m. pr. m. e.]]) vyko ilgalaikė [[Kartaginos mūšis|Kartaginos apgultis]], kuri baigėsi miesto sugriovimu. Kovų atsinaujinimo priežastis buvo auganti antiromėniška agitacija Iberijoje ir Graikijoje bei vėl pradėjusi didėti Kartaginos politinė įtaka.
{{Commons|Category:Carthaginian wars|no=T}}
| 