|
'''Stasys Paliulis''' ([[1902]] m. [[gegužės 7]] d. [[Savučiai]], [[Vabalninko valsčius]] – [[1996]] m. [[sausio 19]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], žymus [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjas, sutartinių bei instrumentinės [[muzika|muzikos]] tyrinėtojas ir propaguotojas. Jo dėka Lietuvoje tapo populiarūs [[skudučiai]].
== Biografija ==
Pusbrolis – lietuvių etnomuzikologijos pradininkas, tautosakininkas, visuomenės veikėjas kunigas [[Adolfas Sabaliauskas]]-Žalia Rūta. Mokėsi [[Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla|Vabalninko pradžios mokykloje]], [[1917]]–[[1920]] m. [[Biržų gimnazija|Biržų gimnazijoje]], vėliau – [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijoje]]. [[1923]]–[[1925]] m. studijavo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] [[Kaunas|Kaune]] [[Lietuvių kalba|lietuvių]] kalbą ir literatūrą, [[Rusų kalba|rusų]] literatūrą bei pedagogiką, taip pat mokėsi [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]]. Dėl lėšų stokos studijas nutraukė.
[[1925]]–[[1927]] m. Biržų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą, su mokiniais rinko tautosaką, suorganizavo skudutininkų „kapelijas“, koncertavo mokinių vakarėliuose, aktyviai dalyvavo mokytojų [[profesinė sąjunga|profesinės sąjungos]] veikloje. [[1927]]–[[1929]] m. mokytojavo [[Raseinių gimnazija|Raseinių gimnazijoje]], suorganizavo mokinių skudutininkų kapeliją. Susitaupęs pinigų [[1929]]–[[1930]] m. vėl studijavo Vytauto Didžiojo universitete, [[1930]]–[[1931]] m. [[Lietuvos kariuomenė]]je tarnaudamas pionierių ir ryšių batalionuose kariūnu aspirantu suorganizavo kariūnų skudučių ir ragų ansamblius. [[1931]]–[[1932]] m. VDU juridinio fakulteto studentas. Diplominis darbas „Mūsų giesmės sutartinės“ rašytas mokytojaujant [[Vilkijos gimnazija|Vilkijos progimnazijoje]]. [[1933]]–[[1937]] m. [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnazijos]] mokytojas, 1937–1940 m. [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Vilkaviškio]], [[Zarasų Ąžuolo gimnazija|Zarasų gimnazijų]] direktorius. Vokiečių okupacijos metais [[Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija|Jurbarko gimnazijos]] ir [[Pandėlio gimnazija|Pandėlio progimnazijos]] mokytojas.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] paskirtas [[Rokiškio gimnazija|Rokiškio gimnazijos]] direktoriumi, vėliau – Mokyklų valdybos viršininkas Vilniuje. Nuo [[1946]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] dėstė lietuvių kalbos ir literatūros metodiką bei vadovavo studentų mokyklinei praktikai. [[VPI|Vilniaus Pedagoginiame institute]] dėstė rusų literatūrą, vėliau katedros vedėjas, Rusų kalbos fakulteto dekanas, nuo [[1949]] m. docentas. [[1964]] m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. Daug straipsnių išspausdinta 2 tomų knygose „Aš išdainavau visas daineles“.
Po tautosakininko mirties dalį rankraštinio palikimo Biržų muziejui padovanojo našlė Irena Paliulienė ir sūnus [[Gražvydas Paliulis]]. [[2002]] m. minint Stasio Paliulio 100-ąsias gimimo metines, šeimos lėšomis išleista knyga „Sutartinių ir skudučių keliais. Stasys Paliulis. Tautosakininko gyvenimas ir darbai“.<ref>[{{Cite web | title = Stasiui Paliuliui - 105 | work = siaure.lt | date = 2007-09-10 | accessdate = 2016-05-07 | url = http://www.siaure.lt/article/articlearchiveview/255/2007/09/10 Antanas| Seibutis.archiveurl Stasiui= Paliuliui - 105http://web.archive.org/web/20071113224138/http://www.siaure.lt:80/article/articlearchiveview/255/2007/09/10 Šiaurės| rytaiarchivedate = 2007-0911-10]13 }}</ref>
== Bibliografija ==
* Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Vilnius, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, [[1959]] m.
== Šaltiniai ==
| 