Janas Sniadeckis: Skirtumas tarp puslapio versijų

375 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
vikifikuota +papildyta
(vikifikuota +papildyta)
}}
 
'''Jonas Sniadeckis''' ({{pl|Jan Chrzciciel Władysław Śniadecki}}, [[1756]]  m. [[rugpjūčio 28]] d. [[Žninas]], [[Kujavijos Pamario vaivadija]]  – [[1830]]  m. [[lapkričio 21]] d. [[Jašiūnai]])  – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[astronomas]], [[matematika]]s, [[filosofas]], [[pedagogas]]; [[VU|Vilniaus Universiteto]] profesorius, [[1807]][[1815]]  m.  – rektorius.
 
== Biografija ==
Žnino miestelio aludario ir burmistro sūnus, brolis [[Andrius Sniadeckis]]. Mokėsi [[Jogailos universitetas|Jogailos universitete]] [[Krokuva|Krokuvoje]], tobulinosi [[Getingenas|Getingene]], [[Leidenas|Leidene]], [[Utrechtas|Utrechte]]. [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]] matematiką studijavo pas Laplasą ir Delamberą.
 
Dalyvavo [[Edukacinė komisija|Edukacinės komisijos]] veikloje. Nuo [[1781]]  m.- matematikos ir astronomijos profesorius Krokuvoje. Paskaitas skaitė ne lotyniškai, o lenkiškai, kas tuo metu buvo neįprasta. Propagavo [[Nikolajus Kopernikas|Nikolajaus Koperniko]] mokymą. [[1782]]  m. inicijavo astronominės observatorijos statybą Krokuvoje. Dėl lėšų stokos idėja realizuota tik [[1792]]  m. [[1784]]  m. kartu su kolegomis sėkmingai eksperimentavo su [[oro balionas|oro balionu]], kuris pakilo į 4700  m. aukštį ir ore išsilaikė apie pusvalandį.
 
== Vilniuje ==
[[1806]]–[[1825]]  m. Vilniaus universiteto profesorius, 1807–1815  m. rektorius; astronominės observatorijos direktorius. [[1811]]  m. išrinktas [[Peterburgo mokslų akademija|Peterburgo mokslų akademijos]] nariu-korespondentu. [[Napoleonas|Napoleonui]] užėmus Lietuvos teritoriją, įėjo į prancūzų konroliuojamos Laikinosios vyriausybinės komisijos sudėtį. Ši komisija atliko civilinės administracijos funkcijas Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijose ir Baltstogės apskrityje.
 
Lenkų literatūroje prasidėjus romantizmo laikotarpiui, pasisakė už klasicizmą, orientaciją į klasikinę senovės graikų ir romėnų literatūrą. Tai padėjo susiformuoti naujai literatūros srovei ir [[Adomas Mickevičius|Adomui Mickevičiui]].
 
Atsistatydinęs apsigyveno Jašiūnuose, savo svainio Michailo Balinskio dvare. Čia mirė ir palaidotas.<ref>{{Cite web | title = Jašiūnų dvaro istorija | work = Jašiūnų dvaras | accessdate = 2016-05-07 | url = https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20150210233012/https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/ | archivedate = 2015-02-10 }}</ref>
 
== Pasiekimai ==
Lenkų matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę [[SI (sistema)|SI]]. Sistemiškai stebėjo mažąsias planetas, [[Saulė]]s ir [[Mėnulis|Mėnulio]] užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. [[1802]]  m., nepriklausomai nuo H. Olberso atrado [[Paladis (asteroidas)|Paladžio asteroidą]]. Rašė matematikos, filosofijos klausimais, literatūros kritikos straipsnius.
 
Janas Sniadeckis  – didis Švietimo epochos lenkų mokslininkas, žymiausias [[XVIII a.]]  – [[XIX a.]] lenkų astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, [[asteroidas]] (''Sniadeckia''), keltas, mokyklos, gatvės, [[Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija]].
 
== Bibliografija ==
* O pismach klasycznych i romantycznych, 1819
* Filozofia umysłu ludzkiego, 1821
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{VU rektoriai}}
12 390

pakeitimų