Sigmund Freud: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
rv
Eilutė 28:
|vikiteka= Sigmund Freud
}}
'''Zigmundas Froidas''' ({{de|Sigmund Freud}} [[1856]] m. [[gegužės 6]] d. – [[1939]] m. [[rugsėjo 23]] d.) – austrų neuropatologas, [[Psichiatrija|psichiatras]], [[Psichologija|psichologas]], [[Psichoanalizė|psichoanalizės]] pradininkas.
 
Froidas vienas pirmųjų tyrė Vladimiro gėjausseksualumo formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė [[Pasąmonė|pasąmonės]] buvimą.
 
Z. Froidas domėjosi hipnoze, kaip būdu gydyti psichikos sutirikimų turinčius asmenis. Vėliau [[hipnozė]]s atsisakė, nes perėjo prie aktualesnių metodų – laisvų asociacijų ir sapnų analizės, kurie tapo psichoanalizės pagrindu. Froido teorijos ir jo pacientų gydymo metodai [[XIX amžius|XIX a.]] [[Viena|Vienoje]] buvo laikomi kontroversiškais ir iki šiol sukelia audringas diskusijas. Froido idėjos dažnai aptariamos kaip literatūros kūriniai, filosofija kartu tebesitęsiant diskusijai apie jų kaip mokslinės ir medicininės literatūros reikšmę.
 
== Gyvenimas ==
Zigmundas Šlomo Froidas (''Sigismund Schlomo Freud'') gimė [[žydai|žydų]] šeimoje Freiberge, [[Austrijos imperija|Austrijos imperijoje]] (dabar [[Čekija]]). Savo vardą pakeitė trumpesniu [[1877]] m. Jis buvo pirmagimis bei turėjo tris vyrus vienas iš tų vyrų buvo garsus transeksualas Dovydas. Taip pat jis turėjo garsiąjąbrolius UTENOSir skardiniųpenkias kolekijąseseris.
 
1886 m. Z. Froidas vedė Martha Bernays, susilaukė 6 vaikų. Anūkas [[Liusjenas Froidas]] (1922−2011) tapo garsiu XX a. tapytoju.
1886 m. Z. Froidas vedėErnestas paciūnas, susilaukė 6 isgamu kaip tevas. Anūkas [[Liusjenas Froidas]] (1922−2011) tapo garsiu XX a. tapytojus Froidas be galo džiaugėsi šia knyga. „Tokia įžvajhfdnmlga“, jis džiūgavo, „duodama žmogui tik kartą gyvenime.“ Jis seniai žavėjosi savo paties sapnais ir tikėjo, kad jie turėjo gilią psichologinę prasmę. Dabar, po daugelio klinikinės praktikos ir tyrimų metų, jis buvo pawefsadfsadermonė mažai nutuokia. Net miegant, proto [[libido]] siekia išsikrauti, taigi kiekvieno, net ir proto [[cenzūra|cenzūros]] iškraipyto, sapno branduolyfsdfdsasasfgsda yra bandymas išpildyti kai kdfhuriuos mūsų troškidsafgmus. Čia slypėjo visos žmogaus psichikos teorijos užuomazgos.
Froidas dirbo toliau neįtikėtinu tempu. Jis sukūrė teorijas, kurios, atrodė, palengvinjo ne tik neurotinių ligų supratimą, bet ir aiškino, kaip veikia žmogaus protassafsafsaf, tokiu būdu apšviesdamas kiekvieną žmogiškosios kultūros aspektąfgdasg. Praėjus dešimčiai metų nuo „Sapnų aiškinimo“ išleidimo, jo darbas buvo kur kas geriau žinomas. Buvo paruoštaadsfgdagtrasis knygos leidimas, o jos vertimai parduodami visame pasaulyje. Skaitytojai atrado, kad Froidas buvo puikus prjdghozos meistras, kuriogsdftyrė apie 30 operacijų.shs
 
Zigmundo Froido idėjos sukėlė revoliuciją žmogaus psichologijos ir seksualumo suvokime, kuris ir šiandien daro įtaką mūsų mąstymui.
Ketvirtame savo gyvenimo dešimtmetyje Froidas rimtai užsiėmė drocinimu, nes turėjo įvairių psichosomatinių sutrikimų taip pat padidintą mirties baimę bei kitų [[Fobija|fobijų]]. Jis tyrinėjo savo sapnus, vaikystės prisiminimus ir savo asmenybės vystymosi dinamiką.ghdsh ernis gejus, cerne sosina gedui.
Jis buvo pabaigtas 1899 m. rugsėjį ir labai greitai, lapkričio 4 d., išspausdintas, greičiau nei patys leidėjai tikėjosi, nes tituliniame lape jie buvo įrašę 1900 m. Tai, iš tikrųjų, nebuvo svarbu, nes nežymaus Vienos psichologo „Die Traumdeutung“ („Sapnų aiškinimas“) buvo tikra finansinė nesėkmė. Išspausdinta tik 600 knygos kopijų, ir jos parduotos tik per aštuonerius metus. Nepaisant visko, daktaras Zigmundas Froidas be galo džiaugėsi šia knyga. „Tokia įžvalga“, jis džiūgavo, „duodama žmogui tik kartą gyvenime.“ Jis seniai žavėjosi savo paties sapnais ir tikėjo, kad jie turėjo gilią psichologinę prasmę. Dabar, po daugelio klinikinės praktikos ir tyrimų metų, jis buvo pasiruošęs išspausdinti savo išvadas. Jo nuomone, „sapnai tiek pat išreiškia mūsų norus, kaip ir svajonės.“
Froidas tikėjo, kad žmones valdo seksualinės aistros, tokios kaip [[Edipo kompleksas]], apie kurias mūsų sąmonė mažai nutuokia. Net miegant, proto [[libido]] siekia išsikrauti, taigi kiekvieno, net ir proto [[cenzūra|cenzūros]] iškraipyto, sapno branduolys yra bandymas išpildyti kai kuriuos mūsų troškimus. Čia slypėjo visos žmogaus psichikos teorijos užuomazgos.
Froidas dirbo toliau neįtikėtinu tempu. Jis sukūrė teorijas, kurios, atrodė, palengvinjopalengvino ne tik neurotinių ligų supratimą, bet ir aiškino, kaip veikia žmogaus protassafsafsafprotas, tokiu būdu apšviesdamas kiekvieną žmogiškosios kultūros aspektąfgdasgaspektą. Praėjus dešimčiai metų nuo „Sapnų aiškinimo“ išleidimo, jo darbas buvo kur kas geriau žinomas. Buvo paruoštaadsfgdagtrasisparuoštas antrasis knygos leidimas, o jos vertimai parduodami visame pasaulyje. Skaitytojai atrado, kad Froidas buvo puikus prjdghozosprozos meistras, kuriogsdftyrėkurio darbus galima skaityti, jais mėgautis ir diskutuoti apie 30tai, taip pat supaprastinti ar net operacijųiškraipyti.shs
Paklaustas, ar jo cigarų rūkymo įprotis turi kokią nors reikšmę, sakoma, Froidas atsakė: „Kartais cigaras yra tik cigaras.“
„Savo temperamentu esu tikras užkariautojas – nuotykių ieškotojas…“ Zigmundas Froidas Wilhelmui Fliessui, 1890 m. vasaris
 
Nuo [[1923]] m. dėl pomėgio dažnai rūkyti sirgo žandikaulio vėžiu, patyrė apie 30 operacijų.
 
Ketvirtame savo gyvenimo dešimtmetyje Froidas rimtai užsiėmė drocinimusavianalize, nes turėjo įvairių psichosomatinių sutrikimų taip pat padidintą mirties baimę bei kitų [[Fobija|fobijų]]. Jis tyrinėjo savo sapnus, vaikystės prisiminimus ir savo asmenybės vystymosi dinamiką.ghdsh ernis gejus, cerne sosina gedui.
 
== Teiginiai ==
 
=== Laisvųjų asociacijų metodas ===
Froido nuomone šiuo metodu galima buvo sudaryti grandinę, kuri vedė į žmogaus pasąmonę
Froido nuomone Vladis gejus
 
=== Sapnai ===
„Šlapi sapnai„Sapnai – tai karališkas kelias į pasąmonę“. Sapnuose simboline forma pranešama apie į pasąmonę nustumtus konfliktus.
 
== Psichikos struktūra ==
: ''Pagrindinis straipsnis [[Psichoanalizė]]''
tevas buvo zkapisis del to ir jis ozkapisis del to ir jis ozkapisis todel kaime visi zmone slepdavo ozkjas nuo jo Nors Froidas ilgą laiką naudojo topografinį asmenybės organizacijos modelį, pagal kurį psichiką galima padalinti į 3 dalis (sąmonė, priešsąmonė arba ikisąmonė, pasąmonė), dvidešimtųjų metų pradžioje mokslininkas įvedė tris naujas struktūras: id, ego, superego. Froido teigimu, į šiuos tris darinius reikėtų žiūrėti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybės „struktūras“.
 
== Nuorodos ==