Thomas Edison: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
klaidas Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 83.171.6.192 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = Tomas Alva Edisonas <br /> ({{en|Thomas Alva Edison}})
| paveikslėlis =Thomas Edison2-crop.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = [[1847]] m., [[vasario 11]] d.
| gimimo vieta = {{USAv}}, [[Ohajas]], [[Milanas (JAV)|Milanas]]
| mirties data = [[1931]] m., [[spalio 18]] d.
| mirties vieta = {{USAv}}, [[Naujasis Džersis]], [[Vest Orindžas]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
| religija = [[Deizmas|Deistas]]
| veikla = [[Išradimas|Išradėjas]]<br />[[Verslininkas]]<br />[[Inovacija|Inovatorius]]
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas = [[Elektros lemputė]]<br />[[Gramofonas]]<br />Fonografas
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Category:Thomas Alva Edison
}}
[[File:A Day with Thomas Edison (1922).webm|thumb|thumbtime=1|upright=1.1| ''A Day with Thomas Edison'' (1922)]]
'''Tomas Alva Edisonas''' ({{en|Thomas Alva Edison}}; [[1847]] m. [[vasario 11]] d. [[JAV]], [[Ohajas]], [[Milanas (JAV)|Milanas]] – [[1931]] m. [[spalio 18]] d. [[JAV]], [[Naujasis Džersis]], [[Vest Orindžas]]) – amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]], vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.
Tarp jo išradimų yra – [[elektros lemputė]] (išradėjas yra Henrichas Goebelis ({{en|Heinrich Goebel}}), tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), [[fonografas]], [[diktofonas]], kinetoskopas, [[elektros kėdė]].
== Biografija ==
=== Ankstyvas gyvenimas ===
[[Vaizdas:Young Thomas Edison.jpg|thumb|left|160px|Tomas Edisonas vaikystėje]]
Tomas Edisonas gimė Milane, [[Ohajas|Ohajo]] valstijoje, augo Port Huron’o mieste, [[Mičiganas|Mičigane]]. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono ({{en|Samuel Edison}}) ir Nencės Metjus Eliot ({{en|Nancy Matthews Elliott}}) šeimoje. Mokykloje Tomas mokėsi nelabai stropiai, netgi buvo vadinamas „neišmanėliu“ bei „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.<ref> [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/]</ref> [[1854]] m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie [[Geležinkelis|geležinkelio]] Port Huron’e. Ten Edisonas dirbo siuntinių išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties [[Telegrafas|telegrafo]] operatoriumi. Dėl [[Avarija|avarijos]] traukinyje sutriko jo [[klausa]].<ref> Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.</ref><ref> Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.</ref> 19 metų Tomas Edisonas išvažiavo dirbti [[Luizvilis|Luizvilio]] „Associated Press“ kompanijoje, tačiau, netyčiomis išliejęs [[Sieros rūgštis|sieros rūgštį]] ant viršininko stalo, prarado darbą.<ref> „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.</ref> Tada Tomas išvyko gyventi į [[Naujasis Džersis|Naująjį Džersį]], pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą ({{en|Franklin Leonard Pope}}) ir ten [[1869]] m. [[Patentas|užpatentavo]] savo pirmąjį išradimą – [[Telegrafas|telegrafo]] atsakiklį.<ref> [http://patimg1.uspto.gov/.piw?docid=US000090646 http://patimg1.uspto.gov/]</ref>
=== Šeima ===
[[1871]] m., [[gruodžio 25]] d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel ({{en|Mary Stilwell}}), su kuria susilaukė trijų vaikų:
* Mariona Estela Edison ({{en|Marion Estelle Edison}}; [[1873]]–[[1965]])
* Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis ({{en|Thomas Alva Edison Junior}}; [[1876]]–[[1935]])
* Viljamas Leslis Edisonas ({{en|William Leslie Edison}}; [[1878]]–[[1937]])
[[1884]] m., [[rugpjūčio 9]] d. Marija mirė. Po dvejų metų [[1886]] m., [[vasario 24]] d., Akrono mieste, [[Ohajas|Ohaje]] Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler ({{en|Mina Miller}}). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:
* Madeleina Edison ({{en|Madeleine Edison}}; [[1888]]–[[1979]])
* Čarlis Edisonas ({{en|Charles Edison}}; [[1890]]–[[1969]])
* Teodoras Mileris Edisonas ({{en|Theodore Miller Edison}}; [[1898]]–[[1992]])
Mina mirė [[1947]] m., [[rugpjūčio 24]] d.<ref> Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.</ref>
=== Karjeros pradžia ===
[[Vaizdas:Edison and phonograph edit1.jpg|thumb|180px|Edisonas su savo fonografo modeliu ([[1877]] m.)]]
Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Išradęs keletą pagerinimų [[Telegrafas|telegrafui]] ir automatinį kartotoją, jis [[1877]] m. sukonstravo fonografą. Šis „stebuklingas“ [[išradimas]] labai išgarsino Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko Burtininku“ ({{en|The Wizard of Menlo Park}}), tačiau jo pirmojo [[fonografo cilindras]] buvo surinktas iš [[Alavas|alavo]] pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. [[1880]] m. savo fonografus projektuoti pradėjo [[Alexander Graham Bell|Aleksandras Grehamas Belas]], Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti [[Vaškas|vašku]]. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.
=== 1876–1881 m. ===
[[Vaizdas:Menlo Park Laboratory.JPG|thumb|left|220px|Menlo Parko [[Laboratorija|laboratorijos]] patalpos (dabar perkeltos į Grinfildo kaimą ({{en|Greenfield Village}}) Dearborno mieste, [[Mičiganas|Mičigane]])]]
[[1876]] m. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų [[Laboratorija|laboratoriją]], esančią Menlo Parke, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]]. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti [[Technologijos|technologijų]] naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai [[Patentas|patentavo]] jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi [[Inžinierius|inžinieriai]] bei kiti šios srities atstovai.
Per [[1877]]–[[1878]] m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį [[Mikrofonas|mikrofoną]], kuris buvo naudojamas [[Telefonas|telefonų]] rageliuose iki [[1980]] m. [[1920]] m. šis prietaisas buvo panaudotas [[Radijas|radijo]] stotyse.
[[Vaizdas:Edison bulb.jpg|thumb|160px|Pirmoji Tomo Edisono [[elektros lemputė]] ([[1879]] m.)]]
Inžinierius – elektrikas Viljamas Jozefas Hameris ({{en|William Joseph Hammer}}) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo [[1879]] m. [[Gruodis|gruodžio]]. Jis buvo pagrindinis Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas [[Elektros lemputė|elektros lemputes]]. Edisono lemputės turėjo labai patvarius [[Vakuumas|vakuumus]], kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė [[Anglis|anglinis]] [[Bambukai|bambuko]] siūlas. [[1880]] m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas Alva Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį [[Šviesa|šviesos]] šaltinį.
[[1880]] m. Edisonas užpatentavo [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. [[Gruodžio 17]] d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau [[1882]] m., [[rugsėjo 4]] d., Perlo gatvėje, [[Manhatanas|Manhatane]] buvo įjungta pirmoji šalies [[Jėgainė|elektrinė]] „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano mieste, teikdama nuolatinę 110 [[Voltas|voltų]] elektros srovę.
Menlo Parko [[laboratorija]] sėkmingai plėtėsi, todėl Edisonas pasisakė norįs turėti visas [[Cheminė medžiaga|chemines medžiagas]] ir kitus reikalingus įrankius bei [[Gamtiniai ištekliai|išteklius]] savo įstaigoje… [[1887]] m. vienas [[laikraštis]] paskelbė, kad Tomo Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių [[Adata|adatos]], virvės, laidai, [[Nafta|naftos]], visų pasaulio [[Rūda|rūdų]]…“.<ref> „Owning the Future“ 158–160 psl.</ref>
Tomo Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji [[įmonė]], ieškanti [[technologijos]] naujovių ir kontroliuojanti jų [[gamyba|gamybą]].
=== Bendradarbiai ===
[[1883]] m. prie Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas [[matematika]]s Frenkas Julianas Sprague ({{en|Frank Julian Sprague}}). Vienas iš reikšmingiausių Franko įnašų į Edisono Menlo Parko [[Laboratorija|laboratoriją]] buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus [[buhalterija|buhalterijoje]], bet Frankas Julianas Edisono organizaciją paliko jau [[1884]] m.<ref> [http://edison.rutgers.edu/ http://edison.rutgers.edu/]</ref>
Kitas Edisono bendradarbis buvo [[Nikola Tesla]] ({{en|Nikola Tesla}}), kuriam jis pažadėjo 50 000 [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]], tačiau jų nesumokėjo.<ref> [http://www.pbs.org/tesla/ll/ll_america.html http://www.pbs.org/]</ref> Tesla tobulino Edisono nuolatinės [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemą.
Taip pat Edisonui dirbo 28 jo „[[pionieriai]]“.
=== Srovių karas ===
[[Vaizdas:Edison.jpg|thumb|right|„Menlo Parko [[Magija|burtininkas]]“]]
Po Tomo Edisono nuolatinės [[Elektra|elektros]] pasiskirstymo sistemos [[Patentas|patento]] įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo ({{en|George Westinghouse}}) ir Nikolos Teslos ({{en|Nikola Tesla}}) [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros]] pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o [[Transformatorius|transformatorių]] pagalba [[Elektros srovė|elektros srovę]] siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] teikimo procesas buvo patogesnis.
[[1887]] m. [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės [[elektros srovė]]s [[Jėgainė|elektrinė]], todėl Tomas Edisonas nenorėjo leisti patentuoti [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] projekto. Taigi jis suorganizavo [[Propaganda|propagandinę]] [[Kampanija (reikšmės)|kampaniją]] prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.
Nepaisant Edisono [[Mirtis|mirties]] bausmių niekinimo, jis [[Kintamoji elektros srovė|kintamosios elektros srovės]] projektą panaudojo elektros kėdės [[Išradimas|išradimui]]. Edisonas [[žmonija]]i norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai [[elektra]] kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,<ref> [http://www.imdb.com/title/tt0231523/ http://www.imdb.com/]</ref> tačiau kintamosios srovės [[projektas]] vis tiek nugalėjo Edisono nuolatinę [[Elektra|elektros]] srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik [[2007]] m., [[lapkričio 14]] d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos [[jėgainė|elektrinių]] darbas.
=== 1884–1929 m. ===
[[Vaizdas:Ford Edison Firestone1.jpg|thumb|right|[[Henris Fordas]], Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas ([[1929]] m.; Fort Myers’as, [[Florida]])]]
Po pirmosios žmonos mirties [[1884]] m. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau [[1886]] m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“ Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]] ir vedė antrąjį kartą. Taip pat Edisonas pasistatė [[Žiema|žiemos]] sodą Fort Myers’e, [[Florida|Floridoje]] ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.
[[1891]] m. Tomas Edisonas užpatentavo kinetoskopą. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus [[Filmas|filmukus]]. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891 m. [[gegužės 20]] d.<ref> [http://memory.loc.gov/ammem/edhtml/edmvhist.html http://memory.loc.gov/]</ref>
[[1892]] m., [[rugpjūčio 9]] d. Edisonas gavo [[Patentas|patentą]] dvipusiam [[Telegrafas|telegrafui]], o [[1896]] m. [[Balandis|balandį]] pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato ({{en|Thomas Armat}}) [[Kino filmas|kino filmų]] projektorius „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas [[Niujorkas|Niujorke]]. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.
Tomas Edisonas [[1895]] m. komercializavo [[Šeelitas|šeelito]] ekraną [[Rentgeno aparatas|rentgeno aparatui]]. Jis teigė, kad dėl šio [[Išradimas|išradimo]] susigadino regėjimą.<ref> [http://home.gwi.net/~dnb/read/edison/edison_xrays.htm http://home.gwi.net/]</ref>
[[1902]] m. [[Londonas|Londone]] Tomas Edisonas iš Džordžo Melio ({{en|Georges Méliès}}) [[Teatras|teatro]] savininko nusipirko „Kelionės į mėnulį“ ({{en|A Trip to the Moon}}) filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė [[Niujorkas|Niujorke]]. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Melį bankrutuoti.<ref> [http://books.google.com/books?id=Nkyr7ARHY6sC&pg=PA36&sig=tjDUDk-sLW7WviFE0_So3zYeDWs#PPA36,M1 http://books.google.com]</ref> Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų [[Filmas|filmų]] juostų, kad stipriau apsaugotų savo [[Autoriaus teisė|autorystės teises]]. [[1908]] m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.
[[1928]] m. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu [[Henris Fordas|Henriu Fordu]] ({{en|Henry Ford}}) jie buvo aktyvūs nariai.<ref> „The Civitan Story“ 34 psl.</ref>
=== Paskutinieji metai ===
[[1930]] m. Edisono žmona Mina vieno laikraščio [[interviu]] paskelbė, kad jos vyras yra labai [[Sveikata|sveikatingas]] žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.<ref> Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.</ref>
Edisonas buvo aktyvus [[verslas|verslininkas]] iki pat [[Mirtis|mirties]]. Jis vadovavo [[Geležinkelis|geležinkelių]] kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.<ref> Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.</ref>
Tomas Edisonas mirė [[1931]] m. [[spalio 18]] d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, [[Naujasis Džersis|Naujajame Džersyje]].
== Religiniai įsitikinimai ==
Tomas Edisonas teigė esąs [[Deizmas|deistu]], nors daugelis jį vadino [[Ateizmas|ateistu]]. Istorikas Paulas Israelas ({{en|Paul Israel}}) Edisoną laikė [[Laisvamanybė|laisvamaniu]]<ref> Paulo Israelio „Edison: A Life of Invention“.</ref>, o pats Edisonas save „The New York Times“ laikraščio [[interviu]] pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai [[žmonės]].“ <ref> [http://books.google.com/books?id=DtjWFiDKsJ0C&pg=PA37&dq=%22Still+savages%22+edison&ei=KiHMSLJSiNzKBIiglYsJ&sig=ACfU3U2IXFOuvGUriygDwhEkgvqyaefwEg http://books.google.com]</ref>
== Pagerbimas ==
Tomo Edisono garbei yra pavadinti įvairūs pastatai, [[Muziejus|muziejai]], [[Kompanija (įmonė)|kompanijos]] bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fort Myers’e, [[Florida|Floridoje]], 3 Edisono [[Tiltas|tiltai]], „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci [[Fizika|fizikų]] apdovanojimą ([[1887]] m.), jam buvo priskirta 35 Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų [[Istorija|istorijoje]]“ vieta ([[1978]] m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „Life“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ ([[1997]] m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale ([[2005]] m.). [[Vasario 11]] d., Edisono gimimo diena yra [[JAV]] [[Išradimas|išradėjų]] diena nuo [[1983]] m.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{wikiquote}}
* [http://ariwatch.com/VS/TheDiaryOfThomasEdison.htm http://ariwatch.com/] svetainė apie Tomą Edisoną. ([[Anglų kalba|Ang.]])
* [http://www.nps.gov/archive/edis/home_family/fam_album.htm http://www.nps.gov/] Kita svetainė apie Edisoną. ([[Anglų kalba|Ang.]])
| |||