Balys Matulionis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 24:
}}
'''Balys Matulionis''' ([[1895]] m. [[gegužės 21]] d. [[Antakalniai|Antakalniuose]], [[Utenos valsčius]] – [[1974]] m. [[gruodžio 1]] d. Barbertone, [[Ohajas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, visuomenės veikėjas. [[Jonas Matulionis | Jono Matulionio]] brolis.
== Biografija ==
Eilutė 31:
[[1920]]–[[1940]] m. tarnavo [[TLK|Lietuvos kariuomenėje]]. [[1927]]–[[1938]] m. [[Kauno karo ligoninė]]s vyr. gydytojas ir jo pastangomis įsteigto Fizioterapijos skyriaus vedėjas. 1938–1940 m. Karo ligoninės konsultantas, medicinos tarnybos [[pulkininkas]]. Daug prisidėjo prie [[Birštonas|Birštono]], [[Pasvalys|Pasvalio]] ir [[Likėnai|Likėnų]] versmių tyrimo, Birštono ir Likėnų kurortų tvarkymo.
1940–[[1941]] m. bolševikų suimtas, kalintas. 1941 m. birželio mėn. 28 d. kartu su kunigu Simonu Morkūnu po [[Lietūkio garažo žudynės | Lietūkio garažo žudynių]] kreipėsi į arkivyskupą [[Juozapas Skvireckas | Juozapą Skvirecką]] užstoti Kauno žydus. 1941 m. Kauno tuberkuliozės ligoninės direktorius, vadovavo ir [[KMUK|Vytauto Didžiojo universiteto klinikų]] Fizioterapijos skyriui. 1941–[[1944]] m. Vyriausiosios sveikatos valdybos valdytojas. <ref>http://sena.sam.lt/lt/main/apie_ministerija/istorija/ministrai</ref> Nuo išvežimo į Rytų frontą išgelbėjo apie 500 gailestingųjų seserų, apie 30 gydytojų. Sutrukdė nužudyti [[Kalvarija|Kalvarijos]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] psichiatrijos ligoninių ligonius. Rašė į [[Medicina (žurnalas)|„Mediciną“]], daugiausia kurortologijos klausimais.
1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], britų [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorijos Bad Reburge vedėjas. [[1949]] m. atvyko į [[JAV]]. Dirbo gydytoju Valum Lake ([[Rod Ailandas]]) sanatorijoje. Suredagavo knygą „Fraternitas Lithuanica [[1908]]–[[1958]] m.“ (išspausdinta 1958 m. [[Putnamas|Putname]]). <ref>{{VLE|XV|- 786|}}</ref>
| |||