Jorė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jorė''' (dar '''''Jūrė''''') – lietuvių[[Romuva|romuvių]] pavasario, žalumos šventė, švenčiama [[balandis|balandžio]] pabaigoje. Į Lietuvą atėjus [[krikščionybė|krikščionybei]], susieta su [[Jurginės|Jurginėmis]]. Ši šventė laikoma simboline Žemės apvaisinimo diena, nes maždaug tuo metu paprastai būna pirmoji [[perkūnija]], kuri siejama su dievo [[Perkūnas|Perkūno]] (vėliau sutapatintas su [[Šv. Jurgis|Šv. Jurgiu]]) apvaisinančia, pralaužiančia žiemos, sąstingio šarvą galia. Jorė arba Joris galėtų būti šio, su vaisingumu susijusio Perkūno aspekto vardas, norstačiau šaltiniai, kuriais remiantis būtų galima sakytiteigti buvus Jore ar Joriu vadinamą kokią nors baltų dievybę, yra abejotinos [http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Periodiniai_leidiniai/Kalbos_kultura/Straipsniai/086/KK_86_256_264_Klimavicius.pdf vertės].

Pats žodis „jorė“ yra [http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Periodiniai_leidiniai/Kalbos_kultura/Straipsniai/086/KK_86_256_264_Klimavicius.pdf slavizmas], jis reiškia žalesą, pavasarinę žalumą, išsprogusią lapiją. „Jorė“ ir šio žodžio vediniai kilę iš slavų ''ярь'' „pavasaris, želmuo“, '' яровой, ярый'' – „pavasarinis, sėtas pavasarį“, ''ярнiй, ярий'' – „gyvybingas, vaisingas, aistringas“, beio su šiais slavų žodžiais sietinas jų vaisingumo, žalumos dievo varduivardas [[Jarilo]]. Plintant krikščionybei vietoje demonizuoto Perkūno vardo iškeltas Šv. Jurgis, kuris tiesiogiai susijęs su žemdirbyste ir vaisingumu – graikiškas jo vardas ''Γεώργιος'' reiškia tiesiog „žemdirbys“. Graikijoje ''Ζεύς Γεωργός'' buvęs žemdirbiškasis, atveriantis žemę [[Dzeusas|Dzeuso]] aspektas.