Jorė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3:
'''Jorė''' (dar '''''Jūrė''''') – lietuvių pavasario, žalumos šventė, švenčiama [[balandis|balandžio]] pabaigoje. Į Lietuvą atėjus [[krikščionybė|krikščionybei]], susieta su [[Jurginės|Jurginėmis]]. Ši šventė laikoma simboline Žemės apvaisinimo diena, nes maždaug tuo metu paprastai būna pirmoji [[perkūnija]], kuri siejama su dievo [[Perkūnas|Perkūno]] (vėliau sutapatintas su [[Šv. Jurgis|Šv. Jurgiu]]) apvaisinančia, pralaužiančia žiemos, sąstingio šarvą galia. Jorė arba Joris – tai šio, su vaisingumu susijusio Perkūno aspekto vardas.
Pats žodis „jorė“ yra [http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Periodiniai_leidiniai/Kalbos_kultura/Straipsniai/086/KK_86_256_264_Klimavicius.pdf slavizmas], jis reiškia žalesą, pavasarinę žalumą, išsprogusią lapiją.
Tai senovinė gyvulininkystės diena. Išgenamus gyvulius šeimininkas apšlakstydavo švęstu vandeniu, kiekvienam suduodavo verbos šakele.
Kaip atskirą nuo Jurginių šventę Jorę švenčia [[Romuva|romuviai]]. Didžiausia Jorės šventė kasmet vyksta [[Kulionys|Kulionyse]] (Molėtų raj.) – įžiebiama šventa ugnis, vyksta eisena į [[Kulionių piliakalnis|Kulionių piliakalnį]], kur įšventinami nauji romuviai, vėliau palabinami dievai, vaišinamasi. Linkima vieni kitiems „gyvo žalio“ – dvasios atgimimo, pabudimo, nušvitimo, kurį simbolizuoja išsprogusi augalo šakelė.
▲Pats žodis „jorė“ reiškia žalesą, pavasarinę žalumą, išsprogusią lapiją. Jis giminiškas slavų ''ярь'' „pavasaris, želmuo“, '' яровой, ярый'' – „pavasarinis, sėtas pavasarį“, ''ярнiй, ярий'' – „gyvybingas, vaisingas, aistringas“ bei slavų vaisingumo, žalumos dievo vardui [[Jarilo]]. Plintant krikščionybei vietoje demonizuoto Perkūno vardo iškeltas Šv. Jurgis, kuris tiesiogiai susijęs su žemdirbyste ir vaisingumu – graikiškas jo vardas ''Γεώργιος'' reiškia tiesiog „žemdirbys“. Graikijoje ''Ζεύς Γεωργός'' buvęs žemdirbiškasis, atveriantis žemę [[Dzeusas|Dzeuso]] aspektas.
{{kultūra-stub}}
| |||