Armonika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Armonika''' – dumplinis liežuvėlinis aerofoninis muzikos instrumentas. [[1822]] m. sukurta Berlyne F. Bušmano. Lietuvoje paplito XIX a. viduryje. [[1853]] m. armoniką mini [[Antanas Baranauskas]], kuria pats ir mokėsi groti. XX a. pr. pradėtos gaminti lietuviškos armonikos. Labiausiai paplitusios dviejų eilių Vienos, dar vadinamos konstantinka (diatoninė, būna 1-3 eilių, turi paruoštus [[mažoras|mažoro]] ir [[minoras|minoro]] akordus) ir trijų eilių Peterburgo armonika (diatoninė, būna 2-4 eilių). Ištempiant ir suglaudžiant abiejų šių tipų armonikų [[dumplės|dumples]], garsų aukštis kinta. Griežiama solo, kaimo kapelose, ansambliuose<ref>{{TLE|1|106||Armonika}}</ref>. Iš visų pasaulio šalių liaudiška muzika Lietuvai ir lietuviškai liaudiškai muzikai artima tik Slovėnijos (armonika ir dainavimas) ir Šveicarijos (armonikėlė) muzika. Nors kitose šalyse grojama armonika ar armonikėle, tačiau ne tokia artima kaip Slovėnijos armonika ir Šveicarijos armonikėlė. Labiausiai išplėtota ir populiari armonika, kitaip dar vadinama [https://en.wikipedia.org/wiki/Steirische_Harmonika steirische harmonika] arba [https://en.wikipedia.org/wiki/Diatonic_button_accordion diatonic button accordion] Slovėnijoje, kurioje net vaikai groja su armonika, daugiausia muzikos kūrinių armonikai sukurta būtent Slovėnijoje, populiarių ansamblių virš 300, o kai kurie stiliai paplito po kai kurias Europos šalis (ypač Vokietijoje ir Austrijoje) ir Jungtines Amerikos Valstijas, muzika moderni, jaunatviška, harmoninga, šiuolaikiška, graži, dažnai prie ansamblio pavadinimo būna žodis ansambel, armonikos muzika Slovėnijoje populiari ir tarp jaunimo, nes daugiau nei 75 % visų ansamblių ir atlikėjų atlieka jaunesnio amžiaus armoninikaiarmonininkai ar dainininkai