'''Didžioji Moravija''' - – imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki [[X a.]] pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių [[moravai|moravų]] ir [[slovakai|slovakų]] protėvių. Jos centras buvo abipus [[Didžioji Moravija|Moravos]] upės krantų dabartinėje [[Slovakija|Slovakijoje]] ir [[Čekija|Čekijoje]], bet imperija buvo išplitus į [[Vengrija|Vengrijos]], [[Rumunija|Rumunijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[Austrija|Austrijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Slovėnija|Slovėnijos]], [[Kroatija|Kroatijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijas.
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai [[Moimiras I]] jėga prijungė [[Nitros kunigaikštystė|Nitros kunigaikštystę]] prie Moravijos kunigaikštystės [[833]] m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui [[Ratislavas|Ratislavui]] [[863]] m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius [[Svatoplukas I]] ([[871]]-–[[894]] m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su [[Karolingai|Karolingų imperija]], Didžioji Moravija buvo užgrobta [[vengrai|vengrų]] X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino [[Lenkija]], [[Vengrija]], [[Bohemija]] ir [[Šventoji Romos imperija]].
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.
