09:26, 7 vasario 2016 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Šablonų peradresavimų šalinimas ← Prieš tai darytas keitimas		11:52, 1 gegužės 2016 versija taisyti anuliuoti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) 29 149 keitimai vikifikuota +šaltinis Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Radivilias.jpg\|thumb\|245px\|[[1592]] m. išspausdintos „Radviliados“ antraštinis puslapis nurodo, kad knyga išleista Vilniuje, „''lietuvių metropolijoje''“]] '''„Radviliada“''' ({{la\|Radvilias}}) – iškilus Lietuvos [[renesansas\|renesanso]] kūrinys, herojinė 4 giesmių [[poema]], [[XVI a.]] sukurta [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė\|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] poeto [[Reformacija\|reformato]] [[Jonas Radvanas\|Jono Radvano]]. Tai ne tautosakinis, iš liaudies padavimų bei legendų sudėtas, o literatūrinis [[epas]], sukurtas vieno autoriaus. [[Lotynų kalba]] parašytame kūrinyje aprašomas didiko, valstybės veikėjo [[Mikalojus Radvila Rudasis\|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] gyvenimas nuo gimimo iki mirties, jo kovos, iškeltas LDK savarankiškumo siekis. Aprašomi įvykiai, susiję su [[Livonijos karas\|Livonijos karu]] (1558–1583), vykusiu tarp [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė\|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir jos vakarinių kaimynų. Poema yra bene pirmas [[lietuvių literatūra\|lietuvių literatūros]] kūrinys, kuriame veikia ne tik teigiamas herojus Tėvynės gynėjas, bet ir ryškus antiherojus – tironas caras [[Ivanas Rūstusis]], kovojantis dėl buvusio [[Livonijos ordinas\|Livonijos ordino]] teritorijos kontrolės. Vienintelis Lietuvoje XVI a. lotyniškos „Radviliados“ egzempliorius saugomas [[Lietuvos mokslų akademijos biblioteka\|Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje]].<ref name='Epai'>[{{Cite web \| title = Karingos tautos turi savo epus. Kuo mes prastesni? \| work = lzinios.lt \| date = 2011-11-21 \| accessdate = 2016-05-01 \| url = http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/karingos-tautos-turi-savo-epus-kuo-mes-prastesni/25306 ~~Karingos~~\| ~~tautos~~archiveurl ~~turi~~= http://web.archive.org/web/20160501085044/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/karingos-tautos-turi-savo -epus]-kuo-mes-prastesni/25306 \| archivedate = 2016-05-01 }}</ref> Kūriniui atlikta nedidelė restauracija, per kurią buvo šiek tiek išvalytas leidinio popierius, išryškintas tekstas, priauginti nutrupėję kampučiai. [[Karcanų spaustuvė]]je atspausdinta originali knyga pasižymi masiniam, dideliam tiražui būdingomis ypatybėmis. Anuomet tokios knygos buvo kuriamos be dailininkų, patys spaustuvininkai juos atstodavo. Šią knygą išspausdinęs Jonas Karcanas derino mažąsias ir didžiąsias raides, šriftus, iliustravo [[Radvilos\|Radvilų]] herbu. Šis egzempliorius vienu metu priklausė garsiai [[Pliateriai\|Pliaterių]] giminei, vėliau pateko į [[Tadas Vrublevskis\|Tado Vrublevskio]] rinkinius. == Istorija == J. Radvanas, pats būdamas ilgamečio karo laikų įvykių liudininkas, rašė pirmiausia norėdamas palikti atminimą apie pagrindinę to karo laimėtoją – senąją Lietuvą. Didžiausių aukų karo frontas Rytuose pareikalavo iš LDK. To karo įvykius, pirmiausia lietuvių karvedžių pergales kaimyninėse šalyse arba nutylėdavo, arba apie jas atsiliepdavo vos vienu kitu žodžiu, arba netgi prisiskirdavo sau. Poetas matė, kad buvo pergalių, kurias verta įamžinti iškeliant tikruosius laimėtojus.▼ „Radviliadoje“ pavaizduota Lietuva – [[Vytautas Didysis\|Vytauto Didžiojo]] laikų valstybė. Radvila Vytautą laiko didžiausia Lietuvos viltimi. Valstybingumo sumenkimas po [[1569]] m. sudarytos [[Liublino unija\|Liublino unijos]], prarastos didžiulės teritorijos, LDK karinės galios silpnėjimas poemoje ignoruojamas, lenkai beveik neminimi. M. Radvila unijos akto nepasirašė. Įtakingam visuomenės elitui buvo sunku susitaikyti su skausmingais unijos padariniais. Radvanas tai priėmė tik kaip laikiną nesėkmę. Pasak poeto versijos, [[Livonija]] buvo lietuvių tėvonija, o Livonijos kare ne [[Abiejų Tautų Respublika]], bet Lietuva grūmėsi dėl savo teritorijų su Maskva, ir ją nugalėjo, – unijos tarsi nebūtų buvę. Išskiriamas [[Ulos mūšis]], tuomet išgarsinęs M. Radvilą Europoje.▼ ▲J. Radvanas, pats būdamas ilgamečio karo laikų įvykių liudininkas, rašė pirmiausia norėdamas palikti atminimą apie pagrindinę to karo laimėtoją – senąją Lietuvą. Didžiausių aukų karo frontas Rytuose pareikalavo iš LDK. To karo įvykius, pirmiausia lietuvių karvedžių pergales kaimyninėse šalyse arba nutylėdavo, arba apie jas atsiliepdavo vos vienu kitu žodžiu, arba netgi prisiskirdavo sau. Poetas matė, kad buvo pergalių, kurias verta įamžinti iškeliant tikruosius laimėtojus. ▲„Radviliadoje“ pavaizduota Lietuva – [[Vytautas Didysis\|Vytauto Didžiojo]] laikų valstybė. Radvila Vytautą laiko didžiausia Lietuvos viltimi. Valstybingumo sumenkimas po [[1569]] m. sudarytos [[Liublino unija\|Liublino unijos]], prarastos didžiulės teritorijos, LDK karinės galios silpnėjimas poemoje ignoruojamas, lenkai beveik neminimi. M. Radvila unijos akto nepasirašė. Įtakingam visuomenės elitui buvo sunku susitaikyti su skausmingais unijos padariniais. Radvanas tai priėmė tik kaip laikiną nesėkmę. Pasak poeto versijos, [[Livonija]] buvo lietuvių tėvonija, o Livonijos kare ne [[Abiejų Tautų Respublika]], bet Lietuva grūmėsi dėl savo teritorijų su Maskva, ir ją nugalėjo, – unijos tarsi nebūtų buvę. Išskiriamas [[Ulos mūšis]], tuomet išgarsinęs M. Radvilą Europoje. == Poemos tema == Keturiose poemos dalyse pasakojama: * apie Mikalojaus Radvilos Rudojo kilmę, būsimojo Tėvynės gynėjo asmenybę, eilutė 21 ⟶ 19: * apie karo pabaigą ir herojaus mirtį. Sekdamas [[Vergilijus\|Vergilijaus]] epinės poemos „[[Eneida]]“ pavyzdžiu bei naudodamas jos įvaizdžius, poetas aprašo J. Radvilos [[Skydas (heraldika)\|skydą]], kurio reljefe pavaizduota valstybės istorija. Remiamasi ir [[Motiejus Strijkovskis\|Motiejaus Strijkovskio]] „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikos“ puslapiais apie [[Kijevo Rusia\|Kijevo Rusios]] kunigaikščius, taip parodant, kad [[Ukraina]] per amžius buvo ir turi likti LDK dalimi. „Radviliadoje“ apdainuojama Didžioji Lietuva (''Lituania Magna'') yra didžiulė, stipri ir turtinga valstybė, kaimynams kelianti pagarbią baimę, šlovinamos Lietuvos karių pergalės ir jų kaina. Aprašytos garsiosios Lietuvos girios poetui mena šalies didybę, nors to meto Vakarų europiečiams tai buvo tik akivaizdus šalies ekonominio bei kultūrinio atsilikimo požymis. Sostinė Vilnius poetui yra pasididžiavimo šaltinis, lietuvių [[metropolija]]. Kaip ir dera tokio žanro kūriniams, negailima [[Panegirika\|panegirikų]] pagrindiniam herojui, pasižyminčiam visomis patrioto dorybėmis. Poemoje pabrėžiama, kad tikrasis atlygis tobulo herojaus laukia tik danguje, todėl būtina gyventi ne dėl esamo pasaulio malonumų, o elgtis kukliai ir dorai, veikti nesavanaudiškai. Poetui herojaus aukšta kilmė – tai ne gimus gautas pranašumas prieš kitus žmones ir įvairios privilegijos, o didžiulis Apvaizdos siųstas įpareigojimas. Priešmirtinėje maldoje herojus prašo Dievą dovanoti Lietuvai garbę ir [[skeptras\|skeptrą]]. Taip išsakoma viltis, kad LDK dar galėtų tapti ne tik savarankiška valstybe, bet ir karalyste. Toks poemos herojaus paveikslas sukurtas kaip sektinas pavyzdys Lietuvos bajorams. Ištrauka iš kūrinio:<ref>[http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LD00/Jonas_Radvanas._Radviliada.LD2700.pdf „Radviliados“ tekstas lietuvių k. (vert. Sigitas Narbutas)]</ref> : ''~~...Radvila~~…Radvila! Patį dabar apdainuosiu, atmintinus darbus'' : ''tavo, Senoli, ir tau šią pierišką auką aukosiu.'' : ''Nors apie tavo žygius po Europą ir barbarų kraštą'' : ''garsas skersai išilgai iš trilypio rago pasklido,'' : ''ryšiuosi savo giesmėn vis viena, Didysis, sudėti'' : ''tavo garbingus vardus ir karus, ir šlovę ~~nemarią...~~nemarią…'' == Reikšmė == Tuo metu, kai eiliavo J. Radvanas, pasaulietinės literatūros lietuvių kalba dar nebuvo. Bėgant amžiams, lotynų kalbos reikšmė blėso, mokančiųjų ja skaityti skaičius mažėjo. Tik [[1997]] m. [[Sigitas Narbutas]] išvertė į lietuvių kalbą šio kūrinio 3302 lotyniško [[hegzametras\|hegzametro]] eilutes. Lietuvių tautos herojiniu epu pripažintas kūrinys [[2011]] m. įtrauktas į vidurinių mokyklų lietuvių literatūros mokymosi programą.<ref name='Epai'/>▼ „Radviliada“ nebuvo deramai pripažinta [[tarpukaris\|tarpukario]] Lietuvoje, kai [[Vilniaus kraštas]] buvo okupuotas lenkų. Nenorėta prisiminti, kad su tais pačiais lenkais kadaise kartu kovota. Sovietmečiu dėl suprantamų priežasčių apie ją tylėta - – nebuvo kaip viešinti faktų, kaip lietuviai su lenkais laimėjo daug mūšių Rytuose, prieš Maskvą.▼ ▲Tuo metu, kai eiliavo J. Radvanas, pasaulietinės literatūros lietuvių kalba dar nebuvo. Bėgant amžiams, lotynų kalbos reikšmė blėso, mokančiųjų ja skaityti skaičius mažėjo. Tik [[1997]] m. [[Sigitas Narbutas]] išvertė į lietuvių kalbą šio kūrinio 3302 lotyniško [[hegzametras\|hegzametro]] eilutes. Lietuvių tautos herojiniu epu pripažintas kūrinys [[2011]] m. įtrauktas į vidurinių mokyklų lietuvių literatūros mokymosi programą.<ref name='Epai'/> ▲„Radviliada“ nebuvo deramai pripažinta [[tarpukaris\|tarpukario]] Lietuvoje, kai [[Vilniaus kraštas]] buvo okupuotas lenkų. Nenorėta prisiminti, kad su tais pačiais lenkais kadaise kartu kovota. Sovietmečiu dėl suprantamų priežasčių apie ją tylėta - nebuvo kaip viešinti faktų, kaip lietuviai su lenkais laimėjo daug mūšių Rytuose, prieš Maskvą. „Radviliada“ nėra istorinis dokumentas, nors ir remiasi istoriniais faktais. Tačiau ji buvo kuriama norint atspindėti, perduoti žinias apie tai, kaip LDK ir gretimos tautos gyveno, kariavo, kaip atrodė jų gyvenamosios vietos, miškai, upės, keliai. Kūrinys pateikia aprašomų laikų kasdienybę, pasako ir kai kurių labai svarbių detalių apie įvykius ar asmeninį Radvilos gyvenimą. Pavyzdžiui, šis kūrinys yra išsaugojęs Mikalojaus Radvilos Rudojo gimimo datą. Iš jokio kito dokumento to nebuvo žinoma.<ref name='Epai'/> Prie panašių herojinių epų priskirtinas vienas ankstyviausių kūrinių lotyniškoje Lietuvos literatūroje – [[Laurencijus Bojeris\|Laurencijaus Bojerio]] lotyniška poema ''Carolomachia'' („Karolių mūšis“). Ji buvo išleista Vilniuje [[1606]] m., pasakoja apie [[1605]] m. įvykusį [[Salaspilio mūšis\|Salaspilio mūšį]] – kaip [[Jonas Karolis Chodkevičius]] įveikė Švedijos kariuomenę. == Literatūra == * ''Jonas Radvanas''. Radviliada (reng. Sigitas Narbutas), Vilnius: Vaga, 1997. — – 364 p. — – ISBN 978-5415004072.▼ * ''Narbutas S.'' Lietuvos Renesanso literatūra. – Vilnius: Baltos lankos, 1997. ▲* ''Jonas Radvanas''. Radviliada (reng. Sigitas Narbutas), Vilnius: Vaga, 1997. — 364 p. — ISBN 978-5415004072. * ''Narbutas S.'' ~~Lietuvos~~Tradicija ~~Renesanso~~ir ~~literatūra.~~originalumas —Jono Radvano „Radviliadoje“. – Vilnius: ~~Baltos~~Lietuvių ~~lankos~~literatūros ir tautosakos institutas, ~~1997~~1998. * ''Некрашэвіч-Кароткая Ж.'' [http://lim.by/limbyfiles/mal1_2011.pdf Ян Радван. Радзівіліяда… Переклад з лацінскай мовы] // Маладосць. — – 2011. — – № 1 (686). — – С. 93—100.▼ * ''Narbutas S.'' Tradicija ir originalumas Jono Radvano „Radviliadoje“. — Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. ▲* ''Некрашэвіч-Кароткая Ж.'' [http://lim.by/limbyfiles/mal1_2011.pdf Ян Радван. Радзівіліяда… Переклад з лацінскай мовы] // Маладосць. — 2011. — № 1 (686). — С. 93—100. == Šaltiniai == eilutė 55 ⟶ 51: == Nuorodos == * [http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/jono-radvano-radviliada-lietuviskojo-imperializmo-tekstas-/1347 Eglė Patiejūnienė. Jono Radvano „Radviliada“ – lietuviškojo imperializmo tekstas] [[Kategorija:Epai]]

Radviliada: Skirtumas tarp puslapio versijų