Užgavėnės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
{{neaišku}} yra pagoniška, bet vėliau - "vėliau" reiškia ateityje? |
||
Eilutė 2:
'''Užgavėnės''' – [[žiema|žiemos]] šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti [[pavasaris|pavasarį]]. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje [[Europa|Europoje]]. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda [[Gavėnia]], trunkanti iki [[Velykos|Velykų]], šiuo laikotarpiu skatinamas [[pasninkas|pasninkavimas]].
Šventė yra [[pagonybė|pagoniška]], tačiau vėliau glaudžiai susieta su [[krikščionybė|krikščionybe]].{{neaišku}} Seniau ji buvo vadinama [[Ragutis|Ragučio]] švente.
Užgavėnės – paskutinė žiemos [[mėsiedas|mėsiedo]] diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Visi skubėdavo iki Užgavėnių išsikulti [[javai|javus]] – sakydavo, jeigu patingėsi, [[pelė]]s sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti [[verpimas|verpiančios]] moterys: rūdys arba kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks [[linas|linai]], siūlai ir drobulės ir t. t. Visi ruošdavosi Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau paleisdavo. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus.
| |||