Renesansas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisiau klaidą žodyje. Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 117:
Panašiai kaip ir Lenkijos Renesanso atveju, architektūroje ir dailėje galima išryškinti tris periodus: 1) XVI a. 1 pusė (šis laikotarpis pasižymi renesansinių formų ir meninės kalbos radimusi); 2) XVI a. 2 pusė (manierizmo įtakos stiprėjimas); 3) XVII a. 1 pusė (lokalinio Renesanso "klestėjimas" – pastaruoju periodu vietos meistrai renesansinę kalbą adaptuoja, paverčia sava. Renesansas sąlygiškai Lietuvoje baigiasi 1648 m. – su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos mirtimi, pasikeitus politinei, socialinei, ekonominei, kultūrinei valstybės ir visuomenės situacijai.
XVI a. 1 pusėje Lietuvos Renesanso architektūrą ir dailę charakterizuoja tiesioginė Italijos Renesanso (Florencijos, Venecijos) įtaka, kurią lemia didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto dvarų, reziduojančių Vilniuje ir vietoje kuriančių italų architektų, dailininkų faktorius. XVI a. 2 pusėje stiprėja Šiaurės Europos (visų pirma Nyderlandų) manierizmo (manieristinio renesanso įtaka).
Lietuvos Renesanso architektūrai būdinga:[[File:Aušros Vartu 8 3.JPG|thumb|Renesansinis pastatas Vilniuje (Aušros vartų g. 8), dekoruotas [[sgrafitas|sgrafito]] technika]]
Eilutė 154:
* keramikoje, ypač kokliuose ypač populiariomis tampa figūrinės kompozicijos (heraldiniai motyvai, portretai, religiniai, pasaulietiniai siužetai);
* tekstilėje vyrauja dviejų tipų audiniai: gobelenai (atspindintys Vakarų Europos audimo tradicijas) ir kilimai (Rytų – Turkijos, Persijos) įtakos.
== Istorija ==
* [[1420]] – [[1436]] m. – pagal architekto [[Filipas Bruneleskis|Filipo Bruneleskio]] projektą pastatytas Florencijos katedros kupolas.
| |||