The Beatles: Skirtumas tarp puslapio versijų

| aktyvumo_metai =[[1960]]-–[[1970]]

The Beatles buvo viena iš finansiškai sėkmingiausių grupių [[populiarioji muzika|populiariosios muzikos]] istorijoje. Jie pardavė daugiau nei milijardą įrašų visame pasaulyje.<ref>http://www.emigroup.com/NR/exeres/60E71CC3-405A-42F4-A013-1B20496FAE04.htm</ref> [[2004]] m. ''„[[Rolling Stone]]''“ žurnalo 100 visų laikų populiariausių grupių ir atlikėjų sąraše jie užėmė pirmą vietą.<ref>http://www.rollingstone.com/news/story/5939214/the_immortals_the_first_fifty</ref> Pasak to paties žurnalo, Bitlų kultūrinė įtaka [[XX amžiaus 7-as dešimtmetis|septintajame XX amžiaus dešimtmetyje]] buvo milžiniška ir yra akivaizdi iki šių dienų.

[[1957]] m. septyniolikmetis [[Džonas Lenonas]] su keliais draugais iš mokyklos įkūrė mėgėjišką skiffle grupę. Jie grojo vakarėliuose, mokyklos šokiuose, kino teatruose ir ''skiffle'' konkursuose. Tais pačiais metais Lenonas sutiko [[Polas Makartnis|Polą Makartnį]] ir po kelių dienų priėmė jį į grupę. [[1958]] m. į grupę buvo priimtas ir keturiolikmetis gitaristas [[Džordžas Harisonas]]. Iš pradžių Lenonas priešinosi Dž. Harisono priėmimui dėl jo jauno amžiaus, bet P. Makartnis to primygtinai reikalavo. Grupės pavadinimas ir sudėtis tuo metu nuolat kaitaliojosi.<ref>http://www.allmusic.com/artist/the-beatles-p3644</ref> Sunkiausiai jiems sekėsi surasti gerą būgnininką. [[1960]] m. likus vos 4 dienoms prieš išvyką į [[Hamburgas|Hamburgą]] [[Vokietija|Vokietijoje]] grupė priėmė būgnininką Pete Best<ref>http://abbeyrd.best.vwh.net/namec.htm</ref>. Hamburge jie pasirašė kontraktą su klubu ir koncertavo jame 6-7 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Po kelių mėnesių Harisonas buvo deportuotas iš Vokietijos, nes buvo sužinota, jog jis pamelavo Vokietijos valdžiai apie savo amžių. Dar po savaitės Bestas ir Makartnis sukėlė nedidelį gaisrą ir buvo apkaltinti tyčiniu padegimu, todėl taip pat buvo deportuoti.<ref>http://www.beatles.ws/1960.htm</ref> 1961 m. Bitlai grįžo į Hamburgą ir grojo kitame klube. Tuo metu jie įrašė albumą su [[Tony Sheridan|Toniu Šeridanu]] kaip jo pritariamoji grupė. Tais pačiais metais grįžę į Liverpulį jie nuolat koncertavo ''The„The Cavern''Cavern“ klube, kur juos atrado įrašų parduotuvės savininkas [[Brian Epstein|Brianas Epsteinas]], kuris po kelių mėnesių tapo The Beatles vadybininku. Jis aktyviai bandė gauti grupei kontraktą su įrašų studija, bet tuo metu visi Bitlus atstūmė. Viena iš didžiausių studijų jam pasakė „gitarų grupės greitai išnyks, pone Epsteinai“. Galų gale [[George Martin|Džordžas Martinas]] pasirašė su Bitlais vienerių metų sutartį. Jam grupė neatrodė daug žadanti, bet patiko jų asmenybės. Martinas buvo nepatenkintas būgnininku Petu Bestu, todėl jis buvo pakeistas [[Ringo Starr|Ričardu Starkey]] (žinomu kaip [[Ringo Starr]]), kuris retkarčiais koncertuodavo su Bitlais Hamburge.

Pirmasis Bitlų singlas „Love me do“ pasiekė 17 [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] dainų topo vietą, o „Please Please Me“ – antrą. [[1963]] m. kovą buvo išleistas pirmasis jų albumas ''Please„Please Please Me''.“ Netrukus grupė išgarsėjo ir prasidėjo reiškinys vadinamas „bitlomanija“.[[Vaizdas:Beatlessullivantogether.jpg‎|thumb|right|Bitlai koncertuoja per ''The„The Ed Sullivan Show''Show“ metu]] [[1964]] m. vasarį The Beatles pirmą kartą išvyko į [[JAV]]. Ten jie pasirodė laidoje ''The„The Ed Sullivan Show''Show“, kur jų pasirodymą žiūrėjo apie 74 milijonai žmonių – maždaug pusė tuometinės JAV populiacijos.<ref>http://www.nytimes.com/2004/02/06/movies/critic-s-notebook-they-came-they-sang-they-conquered.html?scp=3&sq=Beatles+Ed+Sullivan+show&st=nyt</ref> Išpopuliarėję Bitlai šiuo laikotarpiu koncertavo visame pasaulyje, išleido daug albumų ir du filmus. [[1965]] m. jie susitiko ir kartu praleido dieną bekalbėdami ir beimprovizuodami su savo jaunystės dievaičiu [[Elvis Presley|Elviu Presliu]]. [[1966]] m. per interviu Džonas Lenonas pasakė, kad [[Krikščionybė|krikščionių religija]] miršta ir kad Bitlai „dabar yra populiaresni už [[Jėzus Kristus|Jėzų]]“Jėzų“. Pareiškimą palydėjo tikinčiųjų nepasitenkinimo banga ir kai kuriuose miesteliuose žmonės netgi pradėjo deginti Bitlų įrašus.<ref>http://web.archive.org/20090427185846/artmind.typepad.com/roholt/2009/01/the-beatles-jesus-incident.html</ref> Džonas Lenonas atsiprašė už savo komentarus.

1966 m. Bitlai nusprendė susikoncentruoti į kūrybą ir nustojo koncertuoti. Tai atsispindėjo jų muzikoje, kuri tapo sudėtingesnė, brandesnė. [[1967]] m. pabaigoje Bitlai susilaukė pirmų didelių neigiamų atsiliepimų iki tol juos tik gyrusioje Jungtinės Karalystės spaudoje, kai išleido [[siurrealizmas|siurrealistinį]] filmą ''„[[Magical Mystery Tour]]''“.<ref>http://web.archive.org/web/20070702052257/http://www.marmalade-skies.co.uk/beatles-magical.htm</ref> [[1968]] m. pradžią grupė praleido Indijoje studijuodama [[Transcendentinė meditacija|transcendentinę meditaciją]] su [[Maharishi Mahesh Yogi]]. Šis laikotarpis pasižymėjo kūrybiniu produktyvumu. 1968 m. viduryje, įrašinėjant dvigubą albumą „[[The Beatles (albumas)|The Beatles]]“ (dar žinomą kaip „The White Album“) prasidėjo Bitlų dalijimaisi ir nesutarimai. Ringo Starr, nepatenkintas savo vaidmeniu grupėje, laikinai ją paliko. Jį prie būgnų pakeitė Makartnis. Naujoji Lenono mergina [[Yoko Ono]] nuolat būdavo šalia įrašinėjimų metu, kas nepatiko kitiems grupės nariams. Bitlai taip pat jautė, kad Makartnis pradėjo per daug dominuoti. [[1969]] m. rugsėjį Lenonas pasitraukė iš grupės, bet viešai apie The Beatles iširimą buvo paskelbta tik 1970 m. balandį, savaitė prieš išleidžiant pirmą Makartnio solinį albumą.