Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

7 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
S
[[Vaizdas:Skoda 14 Tr in Vilnius.jpg|thumb|300px|Troleibusas [[Škoda 14Tr]] 14 Tr Vilniuje.]]
'''Troleibusas''' (kitose valstybėse dar vadinamas [[elektra|elektriniu]] [[autobusas|autobusu]] arba bebėgiu [[tramvajus|tramvajumi]]) yra [[viešasis transportas|viešojo transporto]] priemonė, pagrindiniais konstrukcijos ypatumais niekuo nesiskirianti nuo įprasto autobuso, tačiau turinti elektrinį variklį bei maitinama iš kontaktinio tinklo, nutiesiamo virš [[gatvė|gatvių]], kuriomis turi važiuoti. Kontaktinį tinklą, skirtingai nuo tramvajaus, sudaro du lygiagretūs [[laidas|laidai]]. Antrasis laidas yra reikalingas todėl, kad troleibusams dažniausiai naudojamos [[guma|guminės]] padangos, todėl grįžtamoji [[elektros srovė|srovė]] negali būti nukreipiama į [[žemė|žemę]] ar [[bėgiai|bėgius]], kaip tramvajuje.
 
Žingsniu į priekį tapo Lombardo Gérino po ketverių metų bandymų sukurta eksperimentinė linija [[Paryžius|Paryžiaus]] [[1900]] metų [[paroda|parodoje]]. Visgi didžiausią pažangą padarė Maxas Schiemannas, [[1901]] metų [[liepos 10]] dieną sukūręs pirmąjį keleivinį troleibusą, veikusį Byletalio (''Bielethal'') miestelyje netoli [[Drezdenas|Drezdeno]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Schiemannas buvo pirmasis, kuris sugalvojo nutiesti kontaktinį tinklą, sudarytą iš dviejų lygiagrečių elektros laidų, virš troleibuso, o prie pastarojo pritvirtinti du tvirtus [[plienas|plieninius]] strypus, vadinamus [[ūsai (troleibusas)|ūsais]], tamprių spyruoklių keliamus į viršų ir šliejamus prie laidų. Nors Byletalio linija gyvavo tik iki [[1904]] metų, tačiau šis elektros tiekimo būdas šiais laikais tapo visuotinai pripažintu [[standartas|standartu]]. Tiesa, ankstyvajame troleibusų laikotarpyje buvo išmėgintos ir dar kelios sistemos, tačiau jos nesusilaukė tokio pasisekimo.
[[Vaizdas:Eberswalde-O-Bus-1940.jpg|thumb|Troleibusas (XX a. 5-as dešimtmetis)]]
Pirmieji keleiviniai troleibusai [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] pasirodė [[1911]]  m. [[birželio 20]] dieną vienu metu Lydse (''Leeds'') ir Bredforde (''Bradford''). Pastaroji troleibusų sistema taip pat pažymėtina tuo, jog buvo paskutinioji veikianti, kai [[1972]] metų [[kovo 26]] dieną užsidarė visi Didžiosios Britanijos troleibusų parkai. Iki tol buvo net 50 miestų su įrengtais kontaktiniais tinklais, iš kurių didžiausias, be abejo, buvo Londonas. Tuo metu, kai troleibusai pasirodė Britų salose, Schiemanno sistema jau buvo pakankamai įsivyravusi, tačiau poroje miestų veikė ir alternatyvios.
[[Vaizdas:Mk Neapel Trolleybus.jpg|thumb|Troleibusas Neapolyje, 1996  m.]]
JAV kai kuriuose miestuose buvo nutarta laikytis „visų keturių“ strategijos, į viešojo transporto sistemą įtraukiant ir [[autobusas|autobusus]], ir [[tramvajus]], ir troleibusus, ir antžeminį bei požeminį [[metropolitenas|metropoliteną]]. Vieną iš pirmųjų, įgyvendinusių šią koncepciją, buvo Bruklino-Manheteno tranzito korporacija, paskirsčiusi kiekvienos rūšies transporto priemonėms tam tikras trasas priklausomai nuo prieinamumo ir apkrovos. Į autobusus ir troleibusus buvo žiūrima kaip į laikinas priemones, kurią, reikalui esant, būtų galima pakeisti nuolatinėmis bėginėmis. Nors Bruklino sistemoje buvo vos viena troleibuso linija, kiti miestai, iš kurių ypač pažymėtini [[Filadelfija]] (''Philadelphia'', [[Pensilvanija]]) ir [[San Franciskas]] (''San Francisco'', [[Kalifornija]]), įrengė kur kas daugiau aprėpiančius tinklus ir iki šiol išlaiko visų keturių rušių viešąjį transportą. Galima netgi teigti, kad San Franciskas perėjo į „visų penkių“ strategiją, kadangi [[lyno keltuvas|lyno keltuvai]] tarnauja ne tik kaip [[turizmas|turistų]] pramoga, tačiau ir perveža keleivius.
 
Pirmieji troleibusai į Vilniaus gatves išriedėjo 1956  m. lapkričio mėn 6 d. Tuometinis parkas jų turėjo aštuonis: septyniais buvo dirbama, o vienas  – atsarginis, nors pagal savo apimtis ir technines galimybes parkas galėjo aptarnauti 25 troleibusus. Visi buvo „MTB-82“ markės. Kaune pirmieji troleibusai pasirodė 1965  m. gruodžio mėn. 31 d.
 
== Privalumai ==
== Trūkumai ==
[[Vaizdas:Fahrleitungen-obus-weiche.jpg|thumb|Troleibuso laidų šakotuvas.]]
 
=== Manevringumas ===
 
Senesnėse sistemose yra nepritaikyti greitam eismui šakotuvai ir kryžmės, kas sumažina troleibusų greitį ir padidina spūstis. Tačiau daugumoje valstybių išskyrus NVS naudojami automatiniai kontaktinio tinklo šakotuvai ir kryžmės.
 
Nors ir turi platesnę veiksmų laisvę nei tramvajai, troleibusai visgi yra priklausomi nuo kontaktinio tinklo ir negali apvažiuoti didelių kliūčių, tarkime, remontuojamos gatvės. Aplinkeliai egzistuoja labai retai ir tik centrinėse miesto dalyse, kur troleibusai gali pasukti linijomis, kuriomis kursuoja kiti maršrutai. Kadangi operatyviai pertiesti tinklą kitu keliu yra praktiškai neįmanoma arba labai brangu, tai yra labai didelis suvaržymas. Todėl labai daug miestų užsako naujus troleibusus su super-kondensatoriais, akomuliatoriais, rečiau - – vidaus degimo varikliais.
 
Negana to, kontaktinio tinklo defektai gali sukelti didelių problemų, viena iš kurių gali būti didžiuliai transporto kamščiai, susidarę dėl negalinčių pravažiuoti troleibusų. Nors gerai prižiūrimose sistemose taip nenutinka dažnai, tačiau tokie įvykiai visgi pasitaiko ir sukelia begales nemalonumų.