|
[[Vaizdas:KraujelioPaminklas.JPG|thumb|Sodyba, kurioje žuvo A. Kraujelis, ir memorialinis paminklas]]
'''Antanas Kraujelis''' (dar žinomas slapyvardžiais ''Pabaisa'' ir ''Siaubūnas'', [[1928]] m. [[spalio 25]] d. [[Kaniūkai|Kaniūkų kaime]], Aluntos valsčiuje, [[Utenos apskritis|Utenos apskrityje]] – [[1965]] m. [[kovo 17]] d. [[Papiškiai (Utena)|Papiškių kaime]], [[Utenos rajonas|Utenos rajone]]) – kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis [[Aukštaitija|Aukštaitijos]] [[partizanas]].
== Biografija ==
Mokėsi [[Alanta|Aluntos]] progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. [[1946]]–[[1947]] m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl [[1948]] m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo [[Vytauto apygarda]]i priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. [[1949]]–[[1950]] m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. [[1950]] m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį [[Utena|Utenos]], [[Molėtai|Molėtų]] ir [[Anykščiai|Anykščių]] rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. [[1952]] m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. [[1954]] m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje. [[1965]] m. [[kovo 17]] d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo [[KGB]] [[majoras]] [[Nachmanas Dušanskis]], Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB [[Leitenantas|jaunesnysis leitenantas]] [[Marijonas Misiukonis]]. Kur paslėpti palaikai, iki šiol nežinoma.
== Šeima ==
A. Kraujelis turėjo šešias seseris. Dvi iš jų buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. [[1955]] m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina Snukiškytė. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.
== Apdovanojimai ==
* [[1992]] m. [[birželio 13]] d. Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus iniciatyva prie namo, kur žuvo A. Kraujelis, buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su V. Giedraičio iškaltu įrašu.
* [[1997]] m. [[gruodžio 17]] d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu.
* [[1998]] m. [[birželio 10]] d. jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.
* [[1998]] m. [[gegužės 22]] d. jis apdovanotas [[Vyčio Kryžiaus ordinas|Vyčio kryžiaus III-iojo laipsnio ordinu]].
* Nuo [[2006]] metų Utenoje organizuojamas tarptautinis jaunučių beisbolo turnyras A. Kraujeliui atminti.
== Kontroversijos ==
Sovietų KGB A. Kraujeliui [[1964]] m. užvestoje byloje buvo kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant. Kai kurių iš šių nužudymų faktiškumas yra neabejotinas, pvz., [[1949]] m. [[lapkričio 5]] d. Molėtų rajone Papiškių kaime A. Kraujelis ir M. Urbonas, įtarus, kad partizanų rėmėjai Pranas ir Leokadija Gečiai išdavė MGB darbuotojams partizanų slėptuvę, nušovė Gečius jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje.
Šie ir kiti kaltinimai A. Kraujeliui buvo plačiai išviešinti Lietuvos žiniasklaidoje [[Vanda Zaborskaitė|Vandos Zaborskaitės]], [[Aloyzas Sakalas|Aloyzo Sakalo]], [[Jurgis Jurgelis|Jurgio Jurgelio]] straipsniuose po to, kai Panevėžio apygardos teismui [[2009]] m. pabaigoje buvo perduota byla dėl A. Kraujelio nužudymo, kurioje kaltinimai genocidu keliami keturiems A. Kraujelio suėmimo operacijoje dalyvavusiems buvusiems [[LTSR]] milicijos ir KGB pareigūnams, tarp jų ir [[Marijonas Misiukonis|Marijonui Misiukoniui]].
Kontroversijas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris atliko išsamų archyvinių ir kitokių duomenų ištyrimą bei pateikė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus.<ref>[http://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2014/20141113_tyrimas.pdf Tyrimo medžiaga]</ref>
== Šaltiniai ==
* [http://www.kam.lt/index.php/lt/165403/ Apie kasmetinį vaikų beisbolo turnyrą A. Kraujeliui atminti]
* [http://www.genocid.lt/datos/kraujel.htm Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija apie A. Kraujelį]
* [http://www.genocid.lt/Leidyba/17/janina.htm Janinos Šyvokienės straipsnis "Antanas„Antanas Kraujelis – paskutinis Aukštaitijos partizanas"partizanas“]
* [http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jjurgelis-pagerbtas-smurtas-pazemintos-aukos.d?id=38298039 J.Jurgelis. Pagerbtas smurtas – pažemintos aukos]
{{DEFAULTSORT:Kraujelis, Antanas}}
| 