Lakštingala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
lol
Syum90 (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 81.7.91.88 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Eilutė 14:
 
== Paplitimas ==
Eurazijoje paplitusi nuo [[Skandinavija|Skandinavijos]] iki [[Altajaus kalnai|Altajaus]]. Arealas šiaurėje siekia pietų [[Švedija|Švediją]] ir [[Suomija|Suomiją]], [[Volga|Volgos]] aukštupį ir [[Obė]]s vidurupį. Pietinė arealo riba eina per Altajų, [[Irtyšius|Irtyšiaus]] aukštupį, šiaurės Kazachstaną, [[Uralas (upė)|Uralo]] žemupį, Kaukazą, Juodosios jūros pakrantę ir Dunojaus vidurupį. Žiemoja Rytų Afrikoje.
 
Vakarų Europoje gyvena šiai lakštingalai artima [[vakarinė lakštingala]] (''Luscinia megarhynchos'').
 
== Fiziologija ==
 
Kūno viršutinė dalis pilka, rusvo atspalvio, uodega pilkšvai rusva. Apatinė kūno pusė šviesiai pilka, krūtinė tamsesnė. [[Snapas]] ir kojos rudi. Jaunikliai margi, [[plunksna|plunksnų]] kraštai tamsesni. Sveria 25-28 g.
 
== Elgsena ==
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] aptinkama [[balandis|balandžio]] – [[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn. Gyvena krūmuose prie vandens, [[karklas|karklų]], [[lazdynas|lazdynų]], [[ieva|ievų]] sąžalynuose. Taip pat įsikuria laukuose esančiose [[giraitė]]se jei netoliese yra vandens telkinių. Tankiose giriose aptinkamos retai. [[Lizdas|Lizdą]] iš nendrių, alksnių lapų, žolių stiebų krauna pakrantėse ant žemės. Deda 4-5 žvilgančius žalsvo ar rusvo atspalvio [[kiaušinis|kiaušinius]], gegužės-birželio mėnesį. Peri 13 dienų. Išaugina vieną vadą. Jaunikliams pavojų kelia katės ir šarkos.
 
Maitinasi dieną, tačiau aktyvi ryto ir vakaro prieblandoje. Naktimis gieda ir keliauja. [[Giesmė]] labai maloni, melodinga, lengvai atpažįstama. Gieda krūmų sąžalynuose. Žeme keliauja straksėdama, kilsteldama aukštyn uodegą.
 
== Mityba ==
[[Vaizdas:Luscinia luscinia.ogg|thumb|200px|right|Lakštingalos giesmė]]
Iš purios žemės ir prikritusių lapų renka vabalus, sliekus, lesa prinokusias [[avietė|aviečių]], [[serbentas|serbentų]] uogas.
 
== Tautosaka ==
 
Lakštingala ypač minima lietuviškoje [[tautosaka|tautosakoje]], jos giesmė labai mėgstama ir žmonių pamėgdžiojama. Tai gana mielas ir labai paprastas savo išvaizda giesmininkas<ref>„Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.</ref>.