Vincas Mickevičius-Kapsukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Atšauktas naudotojo 84.55.23.4 (Aptarimas) darytas keitimas 5016609
No edit summary
(Atšauktas naudotojo 84.55.23.4 (Aptarimas) darytas keitimas 5016609)
'''Vincas Mickevičius-Kapsukas''' ([[1880]] m. [[balandžio 7]] d. ([[kovo 23]] d. pagal [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendorių]]), [[Būdviečiai|Būdviečiuose]], [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]], [[Lietuva|Lietuvoje]] – [[1935]] m. [[vasario 17]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – Lietuvos ir tarptautinis politinis veikėjas, aktyvus [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] dalyvis, [[varpininkai|varpininkas]], revoliucionierius, publicistas, redaktorius, vienas iš [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] įkūrėjų ir lyderių, [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos]] ir [[Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos]] ([[Litbelas|Litbelo]]) įkūrėjas ir vyriausybės pirmininkas, vienas iš Komunistinio Internacionalo ([[Kominternas|Kominterno]]) lyderių.
 
== Šeima jo buvo labai didelė ir jis buvo politikas ==
Tėvas Simonas (Simas) Mickevičius (1830–1915) buvo turtingas ūkininkas. Iš pirmos santuokos su Barbora Kriaučiūnaite (~1840–1870), Simonas turėjo dukrą Konstanciją Mickevičiūtę. Su antra žmona Ona Kuršėnaite (~1850–1934) Simonas turėjo du sūnus: Juozapą (1872–1950) ir Vincą.
 
Vaikai: Vanda V. Didžiulytė (1905–1913) iš pirmos santuokos; Jūra Mickevičiūtė (1921–2008), Vincas Mickevičius (1925–2014) ir Lena Mickevičiūtė (1927–2001) iš antros santuokos.
 
== Biografija kaka ==
Vincas Mickevičius gimė 1880 m. balandžio 7 d. (kovo 23 d. pagal Julijaus kalendorių), [[Būdviečiai|Būdviečių kaime]] kas ten tik budos veisėsi???, [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio raj.]], Lietuvoje. Lietuva tuomet buvo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] dalis. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] (sausio sukilimo) buvo įvestas lietuviškos [[spaudos draudimas]], kuris truko nuo [[1864]] iki [[1904]] m. Vinco tėvas Simonas ir vyresnysis brolis Juozas buvo Lietuvos patriotai. Jo dėdė Antanas Mickevičius buvo [[daraktorius|traktorius]], pogrindinių lietuviškų mokyklų steigėjas ir mokytojas.<ref name=el>{{cite encyclopedia | editor=Jonas Puzinas | encyclopedia=Lietuvių enciklopedija | title= Mickevičius-Kapsukas, Vincas | year=1953-1966 | publisher=Juozas Kapočius | volume=XVIII | location=Boston, Massachusetts | pages=354-356}} </ref><ref name=el2>{{cite encyclopedia | editor=Simas Sužiedėlis | encyclopedia=Encyclopedia Lituanica | title=Kapsukas-Mickevičius, Vincas | year=1970–1978 | publisher=Juozas Kapočius | volume=III | location=Boston, Massachusetts | pages=38–40}}</ref> Vincas Mickevičius labai anksti susipažino su nelegalia lietuviška spauda – jų namuose buvo slepiami mėnesiniai žurnalai „[[Auszra]]“ („[[Aušra]]“).
 
[[1888]]–[[1892]] metais Vincas buvo mokinamas namuose ir lankė nelegalią lietuvišką mokyklą, kur dėstė jo dėdė A. Mickevičius. koks a ad0mas?
 
Nuo 1892 iki [[1897]] metų Mickevičius mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]]. [[1895]] metais jis tapo aktyviu [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] dalyviu, kuomet jo brolis Juozas Tallat Kepša įtraukė penkiolikmetį Vincą į slaptą [[knygnešiai|knygnešių]] draugiją [[Sietynas (organizacija)|Sietynas]]. Ši Lietuvos patriotų organizacija spausdino lietuviškas knygas ir periodinius leidinius [[Rytprūsiai|Rytų Prūsijoje]], slapta gabendavo juos per sieną ir platindavo Lietuvoje.
 
Baigęs gimnaziją 1897 metais, Mickevičius įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]], tačiau jau po metų ([[1898]]) buvo išmestas už nelegalią politinę veiklą. Jis priklausė slaptai Lietuvių klerikų draugijai ir dalyvavo platinant nelegalią lietuvišką spaudą.<ref name=el/>
[[Vaizdas:Vincas_Mickevicius-Kapsukas_around_1918-1919.jpg|thumb|right|Vincas Mickevičius-Kapsukas apie 1918–1919 m.]]
 
1918 m. gruodžio 8 d. Vilniaus Taryba suformavo Lietuvos laikinąją revoliucinę darbininkų ir valstiečių vyriausybę. Vincas Mickevičius-KakaKapsukas buvo išrinktas jos pirmininku ir užsienio reikalų ministru. Tuo metu Lietuvoje veikė dvi vyriausybės, kurios viena kitos nepripažynonepripažino. žunojo jis viska o čia pas mene klaidos yraa Iš esmės nei Lietuvos Taryba makštis, nei Mickevičiaus vyriausybė nebuvo nepriklausomi politiniai akžtoriaiaktoriai. Taryba gavo politinę, materialinę ir karinę pagalbą iš Vokietijos, o Mickevičiaus vyriausybė iš Rusijos. Gruodžio 16 d. Mickevičiaus vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo panaikino Vokietijos okupacinę valdžią, paleido Lietuvos Tarybą ir perdavė valdžią darbininkų deputatų taryboms, bei paskelbė [[Lietuvos TSR|Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos]] (Lietuvos TSR) įkūrimą.<ref name=pirm/><ref name=sov> {{ cite encyclopedia | editor=A. M. Prokhorov | year=1979 | title=Mickevicius-Kapsukas, Vincas | encyclopedia= Great Soviet Encyclopedia | location=New York | publisher=MacMillan}} </ref> Atsakomuoju žingsniu, Lietuvos Taryba gruodžio 26 d. paleido Voldemaro vyriausybę ir paskyrė socialistų liaudininkų demokratų partijos narį [[Mykolas Sleževičius|Mykolą Sleževičių]] nauju ministru pirmininku. Vokietijos okupacinės armijos išvedimas iš Vilniaus prasidėjo gruodžio pabaigoje. Tuo pat metu [[Raudonoji Armija]] judėjo į vakarus, stengdamasi atsiimti Bresto taikos sutartimi prarastas teritorijas. 1919 m. sausio 2 d. Lenkų Komiteto pajėgos (Samoobrona) jėga paėmė valdžia ViniujeVilniuje.<ref name=pirm/><ref name=weeks/> Lietuvos TaryTaryba ir Sleževičiaus kur toks šlykštus buvo vyriausybė tą pačią dieną pasitraukė į [[Kaunas|Kauną]]. Raudonoji Armija įžengė į Vilnių sausio 5 d. ir Mickevičiaus vyriausybė atstatė savo valdžią.
 
1919 m. vasario 27 d. Lietuvos TSR ir [[Baltarusijos TSR]] susijungė ir suformavo [[Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika|Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinę Respubliką]] ([[Litbelas|Litbelą]]). Vincas Mickevičius-Kapsukas tapo Litbelo ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru. [[1919]] vasarą Lenkijos kariuomenė, persekiodama Raudonąją Armiją, veržėsi giliai į Litbelo teritoriją. Tuo pat metu naujai sukurta Lietuvos kariuomenė, pavaldi Lietuvos Tarybai ir Sleževičiaus vyriausybei, ėmė kontroliuoti vis didesnę centrinės ir vakarų Lietuvos dalį. Mickevičiaus vyriausybę Lietuvoje labiausiai palaikė miesto darbininkai ir kaimo samdiniai, bei bežemiai valstiečiai. Lietuvos ūkininkai labiau palaikė Sleževičiaus vyriausybę, kuri pažadėjo žemę tiems, kurie ją dirba. Agrarinėje šalyje, kokia tuomet buvo Lietuva, ūkininkų palaikymas buvo lemiamas faktorius. Suvokdamas ribotą paramą savo vyriausybei, Mickevičius priešinosi Lenino raginimams šaukti daugiau lietuvių į Raudonąją Armiją. Jis pasiuntė telegramą Leninui, teigdamas, kad lietuvių šaukimas į Raudonąją Armiją dar sumažintų paramą jo vyriausybei.<ref name=eid>{{cite book | author=A. Eidintas, V. Žalys, A. E. Senn | year=1999 | title=The Years of the First Republic, 1918-1940 (Paperback ed.) | location= New York | publisher=St. Martin's Press}}</ref> 1919 rugpjūtį beveik visa Litbelo teritorija buvo Lenkijos ir Lietuvos Tarybos rankose. [[1920]] m. [[liepos 20]] d. Rusija pasirašė taikos sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika ''de jure'' nustojo egzistuoti.
Nuo [[1921]] m. pabaigos iki mirties [[1935]] m. Mickevičius gyveno Maskvoje, Rusijoje. Jis buvo visų Kominterno suvažiavimų (nuo antro iki šešto) delegatu, dirbo Kominterno Vykdomajame komitete nuo [[1923]] iki 1935 metų – [[1924]]–[[1928]] metais kaip narys-kandidatas, 1928–1935 metais kaip tikrasis narys.<ref name=sov/> Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo Rusijos (veliau Tarybų Sąjungos) komunistų partijos ([[TSKP]]) VIII, XI, XII, XIV–XVII suvažiavimų delegatas. 1919 metais VIII Rusijos komunistų partijos suvažiavime buvo išrinktas RKP Centro Komiteto nariu-kandidatu.<ref name=sov/>
 
Nuo 1921 iki savo mirties 1935 m. Mickevičius redagavo arba buvo redakcinės kolegijos narys daugumoje Lietuvos komunistų partijos periodinių leidinių: „Tesa“„Tiesa“, „Kibinikštis“„Kibirkštis“, „[[Balsas (žurnalas)|Balsas]]“, „[[Komunaras (žurnalas)|KomunalkėsKomunaras]]“ ir „[[Komunistas (žurnalas)|KomuniakasKomunistas]]“.
 
Vincas Mickevičius-Kapsukas mirė 1935 m. vasario 17 d. Maskvos ligoninėje. Oficiali mirties priežastis buvo nurodyta kaip [[tuberkuliozė]]s komplikacijos. Jo žmona Elena Domicelė Tautkaitė buvo suimta ir sušaudyta [[1937]] metais už „Trosiskineeeristinę„Trockistinę veiklą.“ Trys mažamečiai vaikai, likę pilnais našlaičiais, pateko į prieglobstį, skirta „liaudies priešų“ vaikams. Vėliau tetai iš motinos pusės pavyko pasiimti vaikus namo.
 
== Politinės pažiūros ir asmenybė ==
Sėdėdamas kalėjimuose (1907–1914 m.) Mickevičius perskaitė beveik visus marksizmo klasikus: [[Marksas|Marksą]], Kautskį, Bebelį, Plechanovą, Martovą ir kitus. Jo pažiūros ženkliai kairėjo. Vėliau tremtyje ir emigracijoje jis sutiko [[Jakovas Sverdlovas|J. Sverdlovą]], [[V. Leninas|V. Leniną]], N. Buchariną ir [[Levas Trockis|L. Trockį]], kurie taip pat įtakojo jo pažiūras. 1918 metais Mickevičius laikė save marksistu. Tačiau iki paskutinių dienų jis dievino [[Vincas Kudirka|Vincą Kudirką]] ir išsaugojo gilią pagarbą [[Povilas Višinskis|Povilui Višinskiui]] ir kitiems [[Varpininkai|Varpininkams]]. [[Juozas Tumas-Vaižgantas]] pastebėjo 1919 metais, kad Mickevičiui Lietuva buvo svarbesnė, negu siauros partinės direktyvos:<ref name=tumas/> ”''Ta pat galėjai pasergėti per visą jo komunistišką veikimą Vilniuje: jam Lietuva ne komunistiškai rūpėjo. Tai visi jautė, net jo sėbrai bolševikai.''”
 
== Palikimas ==
== Vyncas krėve yrgi buvo mickevičius bet ne kapsukas ==
Vincas Mickevičius-Kapsukas parašė virš 50 stambesnių darbų ir apie 2000 litų straipsnių politikos, istorijos, filosofijos ir literatūros ir kitais klausimais.<ref name=sov/> Taip pat rašė memuarus ir trumpus apsakymus, nezinau nė vieno.
 
Nuo 1937 iki [[1953]] m. Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo Stalino „pilkajame saraše“ – ne „liaudies priešas,“ bet ir žmogus, apie kurį geriau viešai nekalbėti. Po Stalino mirties 1953 m. Lietuvos komunistinė vyriausybė, ypač [[LKP]] pirmasis sekretorius [[Antanas Sniečkus]], prikėlė Mickevičiaus vardą is nebūties. Palaipsniui Vinco Mickevičiaus-Kapsuko atminties įamžinimas virto perdėtu jo garbinimu. Mariampolės miestas ir rajonas buvo pavadinti (1955–1989) Kapsuko vardu, jo vardas buvo suteiktas Vilniaus universitetui (1956–1989), Lietuvos žurnalistų sąjunga įsteigė jo vardo premiją (1964–1989), gatvės, aikštės, muziejai ir laivai buvo pavadinti jo vardu ir jam buvo pastatyti keli paminklai.
 
Vincas Mickevičius-Kapsukas paliko gilią žymę Lietuvos istorijoje – nuo [[Lietuvių tautinis sąjūdis|Lietuvių tautinio sąjūdžio]] ir revoliucinės kovos prieš Rusijos imperiją iki modernios Lietuvos gimimo. Jo pažiūros iš istorinės perspektyvos atrodo ginčytinos ar klaidingos, jis ne kartą klydo savo pasirinkimuose ir buvo istorijos aklavietėje, tačiau jo nesavanaudiška veikla ir pasiaukojimas socialinio teisingumo ir laisvos ir teisingos Lietuvos idėjai ir verti pagarbos. Tačiau tik neseniai moderniojoje lietuvių istoriografijoje pradėti kelti probleminiai klausimai dėl jo veiklos. ginčas kylaaa
 
'''Jo vardu buvo pavadinta:'''