Klajokliai-piemenys: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 029 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
papildyta iš straipsnio klajokliai
S
(papildyta iš straipsnio klajokliai)
 
'''Klajokliai–piemenys''' – [[klajokliai|klajokliškos]] [[visuomenė]]s, kuriose verčiamasi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo [[gyvulys|gyvulius]] į naujas [[ganykla]]s. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir [[žemdirbystė|žemdirbyste]] tam tikru mastu.<ref>Craig Calhoun. [http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780195123715.001.0001/acref-9780195123715-e-1235 ''Pastoral nomads'']. ''A Dictionary of the Social Sciences''. 2002. ''Oxford University Press''</ref>
 
Klajokliai–piemenys gyvena daugiausia [[stepė]]se, [[dykumos]]e, [[tundra|tundroje]]. Tokie [[piemuo|piemenys]] vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už [[medžiotojai–rankiotojai|medžiotojų–rankiotojų]], tačiau yra laikini ir nesunkiai pergabenami ([[jurta|jurtos]], [[palapinė]]s). Klajokliai–piemenys dažnai sudaro tik dalį [[tauta|tautos]], o kiti jos nariai gyvena sėsliai, verčiasi žemdirbyste, priešingai nei medžiotojai, kur keliauja ištisa [[gentis]]. Pavyzdžiai: [[mongolai]], [[kirgizai]], [[kalmukai]] ([[Vidurio Azija]]), [[beduinai]], [[tuaregai]], [[afarai]], [[somaliai]] ([[Sachara]]), [[čiukčiai]], [[samiai]], [[nencai]] ([[speigratis|poliariniai kraštai]]).<ref>Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998</ref>
 
== Šaltiniai ==
26 028

pakeitimai