Žaibas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
viena zodi
Eilutė 6:
Žaibas gali trenkti arba iš vieno [[debesis|debesies]] į kitą, arba iš debesies į žemę, bet dažniausiai – iš žemės į debesį. Žaibai gali susidaryti ir didelio miško [[gaisras|gaisro]] ar [[ugnikalnis|ugnikalnio]] išsiveržimo metu atsiradusiuose dulkių debesyse.
 
ŽaibąŽxxxaibą sukelia debesų elektrinė [[poliarizacija]], kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė – teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais – pirminė žemės iškrova. Šios iškrovos ([[jonizacija|jonizuoto]] oro takai), palyginus su vėlesniais reiškiniais, yra beveik nematomos. Joms susitikus, srovė daug kartų padidėja, ir trenkia antrinė, ryškiai matoma iškrova, kuri paprastai ir yra vadinama žaibu.
 
Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį [[sekundė]]s, [[įtampa]] juose siekia 100 megavoltų, [[elektros srovė]] – apie 60 – 170 kiloamperų. Pavyko užregistruoti net 290 kA. Vidutinio žaibo energija siekia apie 250 kW/h (900 MJ), išskiriama šviesos, šilumos ir garso pavidalu.