Paleolitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Paleolitas''' ({{gr|παλαιός ir λίθος}}  – senasis ir akmuo) arba '''Senasis [[akmens amžius]]''' yra pirmasis akmens amžiaus periodas, kuris prasideda [[Hominidai|hominidams]] pradėjus gamintis akmeninius įrankius (prieš maždaug 2,6 mln.)<ref>[http://encarta.msn.com/encyclopedia_761555928/Stone_Age.html "Stone Age, « Microsoft® Encarta® Online Encyclopedia 2007] © 1997—20071997–2007 Microsoft Corporation. All Rights Reserved. Contributed by Kathy Schick, B.A., M.A., Ph. D. and Nicholas Toth, B.A., M.A., Ph. D.</ref><ref name="Grolier Incorporated 1989 542">{{cite book |title= The Encyclopedia Americana |author=Grolier Incorporated |url=http://books.google.com/books?id=eRQaAAAAMAAJ&q=the+paleolithic+began+2.6+million+years+ago.&dq=the+paleolithic+began+2.6+million+years+ago.&pgis=1 |year=1989 |publisher=Grolier Incorporated |location=University of Michigan |isbn=0717201201 |page=542 }}</ref><ref name=Thoth&Schick>{{cite book |title=Handbook of Paleoanthropology |url=http://www.springerlink.com/content/u68378621542472j/ |author=Nicholas Toth and Kathy Schick |year=2007 |publisher=Springer Berlin Heidelberg |isbn=978-3-540-32474-4 (Print) 978-3-540-33761-4 (Online) |pages=1963 }}</ref> iki žemdirbystės atsiradimo maždaug 10 tūkst. pr. m. e.<ref name="Grolier Incorporated 1989 542"/><ref name="Thoth&Schick"/><ref>[http://encarta.msn.com/encyclopedia_761555928_3/Stone_Age.html »Stone Age, « Microsoft® Encarta® Online Encyclopedia 2007] © 1997—20071997–2007 Microsoft Corporation. All Rights Reserved. Contributed by Kathy Schick, B.A., M.A., Ph. D. and Nicholas Toth, B.A., M.A., Ph. D.</ref> Paleolito metu egzistavo iškastiniai žmonės, taip pat iškastiniai, šiuo metu jau išmirę gyvūnai. Šis laikotarpis apima didžiąją dalį žmonijos egzistavimo istorijos (apie 99 proc.)<ref name="Thoth&Schick"/> ir sutampa su geologinėmis [[Kainozojus|kainozojaus]] eros epochomis - – [[pliocenas|pliocenu]] ir [[pleistocenas|pleistocenu]].

Paleolito pradžia sutampa su pirmųjų beždžionžmogių ([[archantropai|archantropų]]), priklausiusių Oldovajaus [[Homo habilis]] tipui, atsiradimu. Paleolito pabaigoje hominidų evoliucija baigiasi šiuolaikinio žmogaus atsiradimu (''[[Homo sapiens sapiens]]''). Pačioje paleolito pabaigoje žmonės ėmė kurti seniausius meno kūrinius, atsirado religinių kultų egzistavimo ženklų (ritualai ir laidojimai).<ref name="McClellan"/><ref>{{cite book |url=http://books.google.com/books?id=3tS2MULo5rYC&pg=PA162&dq=Uniquely+Human+cognitive-linguistic+base&ei=nNUeR9fmBo74pwKwtKnMDg&sig=3UsvgAnE5B-vzb55I6W6OqqhJy4| title=Uniquely Human|author=McClellanPhillip Lieberman|isbn=0674921836| year=1991}}</ref><ref name="Kusimba 2003 285">{{cite book |url=http://books.google.com/books?id=aJgp94zNwNQCxCa5zfefWVUC&printsec=frontcover&vq=Middle+Paleolithic&rview=1&source=gbs_summary_r#PPA11PPA133,M1 | title=ScienceAfrican andForagers: Environment, Technology, inInteractions World|last=Kusimba History:|first=Sibel An Introduction|year=2003 location|publisher=Baltimore,Rowman MarylandAltamira |isbn=075910154X publisher|pages=JHU285 }}</ref><ref name=ScienceDaily>World’s Oldest Ritual Discovered – Worshipped The Python 70,000 Years PressAgo

Paleolito pabaiga laikoma maždaug prieš 10-1210–12 tūkst. metų.

Vėstant orams neandartaliečiai patraukė labiau į pietus (Vidurinieji ir Artimieji Rytai), kur sutiko iš Afrikos išėjusius žmones. Bent porą dešimčių tūkstančių metų abi rūšys gyveno greta, iki išnyko paskutiniai neandertaliečiai (31-2931–29 tūkst. m. pr. m. e.). Išnykimo priežastys iki šiol lieka diskusijų objektu.

Ypač svarbus Paleolito periodas (nuo 40 (ar 35) tūkst. iki 10 tūkst. m. p. e.)  – vėlyvasis, nes tuo metu atsirado pirmieji religiniai požymiai. To meto žmonės taip pat išmoko ręsti gyvenamąsias vietas iš akmens, bei medžio.

Gebėjo išdirbti odą, kailius, iš jų pasidaryti rūbų. Čia pasirodė pirmieji piešiniai ant uolų, reljefai, graviruoti vaizdai. Viskas buvo piešiama ant molinių būsto sienų naudojant mineralinius dažus  – suodžius. Taip pat atsirado apvalioji skulptūra.

Vėlyvasis paleolitas yra „moderniausias“ ir trumpiausias paleolito epochos laikotarpis, trukęs nuo 40/35 tūkst. iki 10 tūkst. m. pr. m. e. Jame archeologai išskiria tokią archeologinių kultūrų kaitą: [[Orinjako kultūra|Orinjako]] (angl. ''Aurignacian'')  – [[Gravetės kultūra|Gravetės]] (angl. ''Gravettian'') - – [[Solutro kultūra|Solutro]] (angl. ''Solutrean'')  – [[Madleno kultūra|Madleno]] (angl. ''Magdalenian''). Vėlyvojo paleolito laikotarpiu, maždaug prieš 24-2024–20 tūkst. metų, buvo ženklus klimato atšalimo laikotarpis Žemėje - – paskutiniojo Nemuno (''Weischel'') ledynmečio maksimumo fazė. Atvėsus klimatui, Šiaurei būdinga gyvūnija atsitraukė iki maždaug Pietų Europos. To meto klajokliai žmonės, vertęsi medžiokle ir rinkimu, paliko savo kultūrų, kartais vadinamų „[[šiaurės elnių civilizacija]]“, pėdsakus. Pietų Prancūzijoje ir Ispanijoje rasti urvų ir uolų piešiniai stebina aukštu technikos lygiu. Gyvūnų ir žmonių figūros bei abstraktaus meno pavyzdžiai iki šiol kelia diskusijas dėl savo paskirties. Populiarus buvo ir dekoratyvinis menas. Naujas žmonijos išradimas  – svaidoma ietis, skirta medžioklei, būdavo puošiama gyvūnų figūrų drožiniais. Laikotarpio pabaigoje pradėtas naudoti lankas su strėle.

Kiti vėlyvojo paleolito radiniai, būdingi Europai, Sibirui ir Vidurinei Azijai, yra taip vadinamos veneros  – moters figūros skulptūrėlės. Jos greičiausiai susijusios su religiniu paleolito žmonių gyvenimu ir, kaip manoma, yra vėlyvesnio, [[neolitas|neolitinio]] [[Deivė Motina|Deivės Motinos]] kulto užuomazga.

Vėlyvojo paleolito pabaigoje yra išskiriamas finalinio paleolito laikotarpis (13-1013–10 tūkst. m. pr. m. e.).