Petreliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 25:
Petrelių nepajėgė paveikti nei [[Pirmasis pasaulinis karas]], nei pokarinės negandos. [[1925 m.]] kaime gyveno jau 343 žmonės, Petreliai vis dar augo. Prie Tenenio plačiojo slėnio pašlaitės tebestovėjo senasis kaimo branduolys, susiklostęs pagal senovės baltų „spietinių kaimų“ tradicijas. Ten stovėjo keliolika didelių sodybų, prie jų glaudėsi kelios mažos samdinių bei mažažemių sodybėlės. Tos sodybos buvo netvarkingai išsimėčiusios nedideliame branduolio plote, kurį raižė vingiuotos ar tiesesnės gatvelės bei akligatviai. Kaimo branduolio pastatai buvo dėstyti itin laisvai – matyt, taip buvo patogu jų statytojams bei šeimininkams, nesistengiant tiksliai paisyti pasaulio šalių krypties, kaimo gatvelių bei kitko. Buvo išlikę senosioms epochoms būdingi baltiški kiemai – netaisyklingo plano, su šalia jų netvarkingai dėstytais pastatais.
Aukščiausioje vietoje buvo įrengtos kaimo kapinaitės, suptos Petrelių sodybų. Pietvakariniame branduolio pakraštyje stovėjo kaimo mokyklos sodyba. Didesnė kaimo gatvė jungė šiaurinį vieškelį į Saugas ir pietvakarinį vieškelį link plento Žemaitkiemis – Sakūčiai. Į pietryčius nuo kaimo branduolio, šalia Tenenio upės nedidelio intako pakilumėlėje stovėjo [[vėjo malūnas]]. Kitas vėjo malūnas buvo lygumose šiauriau kaimo branduolio, tarp ten stovėjusių vienkiemių. Piečiau kaimo branduolio tekėjo [[Tenenys|Tenenio]] upės intakas, į kurį buvo suvesta daug sausinimo griovių. Nedideliais sausinimo grioveliais buvo išraižytos kaimo valdų drėgnesnės vietos.
[[Antrasis pasaulinis karas]] Petrelių kaimo sodybų žymiau nepalietė – čia nebūta didesnių kautynių, užsistovėjusios fronto linijos. Deja, kaip ir visoje Mažojoje Lietuvoje netekta beveik visų senųjų kaimo gyventojų, jų papročių, tradicinės gyvensenos ir viso kito. Laimei, sovietiniai pertvarkymai daugiau sukosi aplink kaimą: plačiais ir giliais grioviais buvo išvagotas Tenenio slėnis, praplatinti vieškeliai, daug kur netekę savo tradicinio apželdinimo beržų bei kitų medžių juostomis. Į rytus nuo kapinių buvo pastatytas standartinis keliabutis gyvenamasis namas ūkio darbininkams. Dalyje sodybų nugyventus senuosius didžiuosius ūkinius pastatus keitė vargingos pašiūrės. Vis mažėjo ir senųjų pastatų, dalis likusiųjų buvo gerokai apleista ar perdirbinėta.
| |||