|
}}
[[Vaizdas:Parthenon from west.jpg|thumb|left|180px|[[Partenonas]]]]
'''Graikija''' ({{gr|Ελλάδα}}, {{grc|Ἑλλάς}}), oficialiai – '''Graikijos Respublika''' ({{gr|Ελληνική Δημοκρατία}}) – valstybė [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Ji užima pietinę [[Balkanai|Balkanų pusiasalio]] dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su [[Albanija]], šiaurėje su [[Makedonija]] ir [[Bulgarija]], šiaurės rytuose su [[Turkija]]. Šalies pakrantę skalauja [[Egėjo jūra|Egėjo]], [[Jonijos jūra|Jonijos]] ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio]] jūros.
*
Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti [[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] palikuonė ir tuo pačiu [[Vakarų pasaulis|Vakarų pasaulio]] kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į [[UNESCO]] Pasaulio paveldo sąrašą.
Graikija yra pramoninė šalis su aukštu [[žmogaus socialinės raidos indeksas|žmogaus socialinės raidos indeksu]]<ref>{{cite web|url=http://imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/02/weodata/groups.htm#ae|title=World Economic Outlook Database October 2009—WEO Groups and Aggregates Information|publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|accessdate=19 January 2010}}</ref><ref>{{cite web|url=http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/DATASTATISTICS/0,,contentMDK:20421402~pagePK:64133150~piPK:64133175~theSitePK:239419,00.html#OECD_members|title=Data - Country Groups - High-income OECD members|publisher=[[World Bank]]|accessdate=19 January 2010}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/appendix/appendix-b.html|title=Appendix B :: International Organizations and Groups|work=The World Factbook|publisher=[[Central Intelligence Agency]]|accessdate=19 January 2010}}</ref><ref>{{cite web|url=http://hdr.undp.org/en/statistics/|title=Human Development Report 2009 - HDI rankings|publisher=United Nations Development Programme|accessdate=19 January 2010}}</ref> ir gyvenimo standartu<ref name="economist2005">{{cite news |url=http://www.economist.com/media/pdf/QUALITY_OF_LIFE.pdf |title=The Economist Intelligence Unit's quality-of-life index (2005) |publisher=www.economist.com |work=The Economist |accessdate=2007-04-08|format=PDF}}</ref>. Šalis yra [[ES|Europos Sąjungos]]<ref name="europa.eu">{{cite web |url=http://europa.eu/abc/european_countries/eu_members/greece/index_en.htm |publisher=europa.eu |work=European Union |accessdate=2007-04-07 |title=Member States of the EU: Greece}}</ref>, [[NATO]], [[TEBIPO]]<ref name="organisation1">{{cite web |url=http://www.oecd.org/document/7/0,2340,en_2649_201185_1915847_1_1_1_1,00.html |publisher=www.oecd.org |work=[[Organisation for Economic Co-operation and Development]] |title=Convention on the OECD |accessdate=2007-04-07}}</ref>, [[ESBO]], [[Europos kosmoso agentūra|Europos kosmoso agentūros]]<ref name = ESA>{{cite web |url=http://www.esa.int/esaCP/SEMWYQRMD6E_index_0.html |title=Greece becomes 16th ESA Member State |publisher=www.esa.int |work=European Space Agency |date=2005-03-22 |accessdate=2007-04-07}}</ref> ir [[Frankofonija|Frankofonijos]] narė.
== Istorija ==
{{main|Graikijos istorija}}
[[Vaizdas:Parthenon from west.jpg|thumb|left|180px|[[Partenonas]]]]
=== Senovės Graikija ===
Graikijos istorija prasideda nuo [[Egėjo civilizacija|Egėjo civilizacijos]] klestėjimo [[Kreta|Kretoje]] ir [[Balkanai|Balkanų pusiasalyje]] II tūkst. pr. m. e. Senovės [[Graikų kolonijos]] apėmė daug platesnes teritorijas, nei šiuolaikinė Graikija. Vėliausiai nuo VII a. pr. m. e. [[graikai]] pradėjo kolonizuoti dabartinės [[Turkija|Turkijos]], [[Kipras|Kipro]], [[Italija|Italijos]], [[Libija|Libijos]] pakrantes. Po [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Didžiojo]] užkariavimų graikai užvaldė [[Anatolija|Anatoliją]], [[Senovės Egipto istorija|Egiptą]], [[Sirija|Siriją]] ir [[Mesopotamija|Mesopotamiją]]. Nuo [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Didžiojo]] mirties 323 m. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e., kol Graikija buvo paversta viena iš [[Romos provincijos|Romos provincijų]], vyravo [[helenizmas]].
=== Bizantija ===
{{main|Bizantija}}
[[Vaizdas:Eugène Ferdinand Victor Delacroix 012.jpg|thumb|right|200px|''Kryžiuočių įžengimas į Konstantinopolį'' (aut. [[Eugène Delacroix]], 1840 m., [[Luvras]], [[Paryžius]])]]
Romos imperijai pasidalijus į [[Bizantija|Rytų]] ir [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos]] imperijas, graikų svarba buvo didesnė Rytų Romos imperijoje, dar vadinamoje Bizantija. [[Konstantinas Didysis]] pavertė [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] nauja Bizantijos-Romos imperijos sostine. Nuo to laiko miestas tapo svarbiausiu helenizmo centru ir juo išliko iki šių laikų. Bizantijos vidurinio laikotarpio pirmaisiais šimtmečiais (610–867 m.) imperiją puolė seni priešai: [[persai]], [[langobardai]], [[avarai]] ir [[slavai]]) bei pirmąkart istorijoje pasirodę [[arabai]] ir [[bulgarai]]. Priešų atakos neapsiribojo pasienio sritimis. Priešai dažnai įsiverždavo toli į imperijos žemes, taip keldami grėsmę pačiai [[Konstantinopolis|sostinei]].
[[1204]] m. prasidėjo paskutinis Bizantijos laikotarpis. Graikai pirmąkart prarado Konstantinopolį, kai šį užėmė lotynų kryžiuočiai, įkūrę [[Lotynų imperija|Lotynų imperiją]], gyvavusią 57 metus. Šiuo laikotarpiu Bizantijoje įsivyravo [[feodalizmas]]. [[1261]] metais graikų imperija buvo padalinta tarp Komninų valdomo [[Epyras|Epyro]] ir [[Paleologų dinastija|Paleologų dinastijos]] Nikėjos. Po ilgalaikio nykimo ir teritorijų praradimo turkams, Bizantijos istorija baigėsi [[1453]] metais, kai buvo [[Konstantinopolio žlugimas|užimtas Konstantinopolis]].
=== Osmanų imperija ===
Atėjus osmanams vyko dvi graikų migracijos. Pirmoji – graikų inteligentų migracija į Vakarų Europą, skatinusi [[Renesansas|Renesanso]] pradžią, o antroji buvo vietinė: graikai iš lygumų kėlėsi į kalnus. [[Mileto sistema]], atskyrusi [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] gyventojus pagal religiją, labai prisidėjo prie [[Graikijos Stačiatikių Bažnyčia|graikų ortodoksų]] susitelkimo. Graikų ortodoksų bažnyčia kaip tautinė-religinė institucija padėjo pusiasalio graikams išsaugoti kalbą, papročius ir kultūrą valdant osmanams.
=== Modernioji Graikija ===
[[Vaizdas:Carte grece 1843.jpg|thumb|200px|left|Graikija [[1843]] m.]]
Osmanai valdė Graikiją iki [[XIX amžius|XIX a]]. pradžios. [[1821]] m. [[kovo 25]] d. graikai sukilo ir paskelbė nepriklausomybę, bet ją pasiekė tik [[1829]] m. Kelis kartus atrodė, jog osmanai numalšins sukilimą, tačiau jiems grėsė tiesioginis [[Prancūzijos kolonijinė imperija|Prancūzijos]], [[Britų imperija|Britų]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos]] imperijų įsiveržimas. Rusijos imperijos užsienio reikalų ministras graikas [[Ioannis Kapodistrias]] grįžęs į tėvynę tapo pirmuoju Graikijos respublikos prezidentu. Bet Europa nusprendė, jog Graikija turi tapti monarchija ir pirmuoju karaliumi tapo Otas iš [[Bavarija|Bavarijos]], o antruoju – Jurgis iš [[Danija|Danijos]]. [[XIX a.]] – [[XX a.]] pradžioje Graikija siekė išplėsti savo teritoriją, kad joje gyventų visi Osmanų imperijos graikai. Jonijos salas grąžino britai [[1863]] m. atvykstant naujam karaliui iš Danijos, o Tesaliją osmanai atidavė be kovos. Po [[Balkanų karai|Balkanų karų]] [[1912]]–[[1913]] m. graikai atgavo Epyrą, pietinę Makedoniją, Kretą ir Egėjo salas. Dabartinės Graikijos sienos nusistovėjo [[1947]] m.
[[Graikijos pilietinis karas]] vyko [[1944]]–[[1949]] m. Graikijoje tarp [[JK|Jungtinės Karalystės]], o vėliau [[JAV]] remiamų Vyriausybės pajėgų ir Graikijos Demokratinės Armijos, Graikijos Komunistų partijos karinės šakos. Pasak kai kurių analitikų, tai pirmasis atvejis, kai Vakarai pokaryje įsikišo į politinę situaciją užsienio šalyje. Po Vyriausybės pergalės Graikija tapo [[NATO]] nare, o tai nustatė jėgų balansą [[Egėjo jūra|Egėjo jūros]] regione per visą [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]].
[[1974]] m. rugpjūčio 14 d.<ref name="NATO Update 1974">[http://www.nato.int/docu/update/70-79/1974e.htm NATO Update 1974]</ref> graikų kariai pasitraukė iš NATO struktūrų protestuodami prieš Turkijos vykdomą šiaurės Kipro okupaciją<ref name="NATO Update 1974"/><ref>History, Editorial Consultant: Adam Hart-Davis, Dorling Kindersley Limited publisher, ISBN 978-1-85613-062-2</ref>. [[1975]] m. po referendumo, kuris patvirtino karaliaus [[Konstantinas II (Graikija)|Konstantino II]] nušalinimą, įsigaliojo demokratiška respublikos konstitucija. Po demokratijos atkūrimo Graikija tapo stabilia ir ekonomiškai augančia šalimi. Graikija vėl tapo NATO nare [[1980]] m.<ref>History, Editorial Consultant: Adam Hart-Davis, Dorling Kindersley Limited publisher, ISBN 978-1-85613-062-2</ref> Šalis [[Europos Sąjunga|ES]] nare tapo [[1981]] m., o [[euras]] buvo įvestas [[2001]] m.
== Politinė sistema ==
{{main|Graikijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Hellenic Parliament from high above.jpg|thumb|right|250px|Graikijos parlamentas]]
Dabartinė Graikijos konstitucija buvo priimta [[1975]] m. [[birželio 11]] d., bet 1986 ir 2001 metais buvo gerokai reformuota. Ji apibrėžia Graikiją kaip parlamentinę respubliką, grindžiamą socialiniais ir konstituciniais principais. Valdymo forma yra [[parlamentinė demokratija]].
=== Parlamentas ===
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų [[parlamentas]], vadinamas {{el|Βουλή των Ελλήνων}}/''Voulí ton Ellínon''. 300 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2009]] m. [[spalio 4]] dieną.
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Graikijos administracinis suskirstymas}}
Graikiją sudaro 13 periferijų (Graikija taip pat yra suskirstyta į [[Graikijos regionai|regionus]]), suskirstytų į 54 [[Graikijos nomai|nomus]], ir [[Atonas (Graikija)|Atono kalno]] vienuolių respublika. Periferijos (skliausteliuose sostinės):
[[Vaizdas:GreeceNumberedPerepheries.png|right|230px]]
# [[Atikos periferija|Atika]] ([[Atėnai]])
# [[Centrinės Graikijos periferija|Centrinė Graikija]] ([[Lamija (miestas)|Lamija]])
# [[Centrinės Makedonijos periferija|Centrinė Makedonija]] ([[Salonikai]])
# [[Kreta]] ([[Heraklionas]])
# [[Rytų Makedonijos ir Trakijos periferija|Rytų Makedonija ir Trakija]] ([[Komotinė]])
# [[Epyro periferija|Epyras]] ([[Janina (Graikija)|Janina]])
# [[Jonijos salų periferija|Jonijos salos]] ([[Kerkyra (miestas)|Kerkyra]])
# [[Šiaurės Egėjo periferija|Šiaurės Egėjas]] ([[Mitilėnė]])
# [[Peloponeso periferija|Peloponesas]] ([[Tripolė]])
# [[Pietų Egėjo periferija|Pietų Egėjas]] ([[Ermupolis]])
# [[Tesalijos periferija|Tesalija]] ([[Larisa]])
# [[Vakarų Graikijos periferija|Vakarų Graikija]] ([[Patrai]])
# [[Vakarų Makedonijos periferija|Vakarų Makedonija]] ([[Kozanė]])
== Geografija ==
{{main|Graikijos geografija}}
[[Vaizdas:Olympus Litochoro.JPG|thumb|left|180px|[[Olimpo kalnas|Olimpas]] – aukščiausias Graikijos kalnas.]]
Graikija yra išsidėsčiusi [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalio]] pietuose ir [[Peloponesas|Peloponeso pusiasalyje]], kurį nuo žemyninės dalies skiria [[Korinto kanalas]], ir daugybėje salų. Didžiausios salos: [[Kreta]] ([[Viduržemio jūra]]), [[Euboja]], [[Lesbas]], [[Chijas]], Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai ([[Egėjo jūra]]), Jonijos salynas ([[Jonijos jūra]]). Šiaurėje Graikija ribojasi su [[Albanija]] (282 km), [[Makedonija]] (228 km), [[Bulgarija]] (494 km), [[Turkija]] (206 km), vakaruose jos krantus skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros. Gavdos sala yra piečiausias Graikijos bei Europos taškas.
Šalies plotas yra 131 957 km², iš jų 106 915 km² sudaro žemyninė dalis, o 25 042 km² (apie 19 %) sudaro 3 054 salos, iš kurių 87 yra gyvenamos<ref name="FISWA2008-198">''Der Fischer Weltalmanach 2008: Zahlen, Daten, Fakten.'' Fischer Taschenbuch Verlag, Frankfurt am Main 2007. ISBN 978-3-596-72008-8. S. 198.</ref>. Dėl didelio salų kiekio Graikijos pakrantės ilgis yra labai įspūdingas – net 13 676 km, iš kurių tik apie 4000 km tenka Graikijos žemyninei daliai.
* Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km
* Pakrantės ilgis: 13 676 km
[[Vaizdas:Un-greece.png|thumb|right|200px|Graikijos žemėlapis]]
Nors šalis yra charakterizuojama kaip jūrų šalis, ji ir labai kalnuota. Kalnai užima net 79,9 % Graikijos teritorijos. Didžiausi šalies kalnai ir [[Kalnagūbris|kalnagūbriai]] yra [[Pindas]], [[Olimpas]], [[Osa (kalnas)|Osa]], [[Pelion]] kalnagūbris, kalnų masyvas [[Rodopai]], [[Taygetus]] kalnynas [[Peloponesas|Peloponeso pusiasalyje]] ir [[Psiloritis]] kalnų masyvas [[Kreta|Kretoje]]. Aukščiausia šalies viršukalnė yra [[Olimpas]] (2 918 m.). Šalies [[Lyguma|lygumos]], kurias būtu galima ekonomiškai naudoti, prastai prieinamos ir yra daugiausiai [[Tesalijos periferija|Tesalijos]], [[Makedonija (Graikija)|Makedonijos]] bei [[Trakijos regionas|Trakijos]] regionuose.
=== Klimatas ===
Graikijoje vyrauja [[Viduržemio jūra#Klimatas|Viduržemio jūros klimatas]]: drėgnos, švelnios žiemos ir sausos bei karštos vasaros. Pajūryje žiemomis vyrauja švelnus oras, dažnai lyja, sniegas teiškrenta labai retai. Vasaros yra gana karštos ir per jas retai siautėja audros. Šalies viduje žiemomis yra žymiai vėsiau. Naktį dažnai pasitaiko šalnų, bei retkarčiais iškrenta daug sniego. Vasaromis yra panašiai kaip ir pakrantėse: karšta ir sausa. Vidutinis metinių kritulių kiekis svyruoja nuo 400 iki 1000 mm. Dėl to, kad Graikija yra kalnuota, šalyje yra galimybė užsiimti žiemos sportu ir joje yra 19 žiemos sporto centrų<ref>http://www.ski.gr/ Informacija apie Graikijos žiemos sporto centrus (graikų k.)</ref>.
== Ekonomika ==
{{main|Graikijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Salonica-view-aerial2.jpg|thumb|right|180px|[[Salonikai]] – antras pagal dydį Graikijos miestas, svarbus industrijos ir ekonomikos centras.]]
Graikija – agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D. Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis.
Šalis tapo dešimtąja [[EEB]] nare [[1981]] m. [[sausio 1]] d., vėliau narystė buvo pertvarkyta į narystę [[ES]]. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Be to, sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą – [[euras|eurą]]. Pagal [[BVP]] 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.
Valstybės biudžeto išlaidos 2009 m. sudarę 145,2 mlrd. JAV dolerių, o biudžeto pajamos tuo tarpu 108,7 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro valstybės biudžeto deficitą pagal BVP 10,8 %. 2009 m<ref name="CIA">https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gr.html | The World Factbook | tikrinta=2010-05-01</ref>. šalies skolos sudarė 365 mlrd. JAV Dolerių arba 108,1 % pagal BVP<ref name="CIA"/>. 2011 m. šaliai iškilo bankroto grėsmė.
=== Turizmas ===
Graikija kasmet pritraukia daugiau nei 16 mln. turistų. Turizmo pajamos sudaro 15% BVP pajamų. Dėl turtingos, įvairiapusiškos, ilgos istorijos ir Viduržemio jūros paplūdimių valstybė yra patraukli turistams iš viso pasaulio<ref>Greece By Paul Hellander, Kate Armstrong, Michael Clark, Des Hannigan http://books.google.com/books?id=NusCmIGiCg8C&pg=PA369&dq=%22Glorious+beaches%22+Greece&ei=DA4JSd-cJ5rStQPLqqyQAg </ref>. [[2005]] m. vien Graikijos sostinę [[Atėnai|Atėnus]] aplankė 6 088 287 turistų. Turizmo infrastruktūra Graikijoje smarkiai pagerėjo nuo [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004 m. vasaros olimpinių žaidynių]] Atėnuose ir toliau yra plėtojama, ypač masinis turizmas<ref>http://www.costanavarino.com</ref>.
==== Viešbučiai ====
[[Vaizdas:Spilias Square Corfu.jpg|thumb|right|250px|[[Kerkyra]], viena iš [[Jonijos salos|Jonijos salų]].]]
Graikijos viešbučių rūmų ir Graikijos nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis viešbučių skaičius Graikijoje buvo suklasifikuotas šitaip:
{| class="wikitable"
|-
!Žvaigždučių skaičius
!Kiekis
!Lovos
|-
|5 žvaigždutės
|176<ref name=hotels>{{cite web |url=http://www.statistics.gr/eng_tables/S604B_STO_1_TB_AN_06_2_Y_en.pdf |title=Table 2: Hotels classified by star rating, 2006 |date=2006 |accessdate=2007-09-21 |work=NSSG/HCH |publisher=www.statistics.gr|archiveurl=http://web.archive.org/web/20071023143507/http://www.statistics.gr/eng_tables/S604B_STO_1_TB_AN_06_2_Y_en.pdf|archivedate=2007-10-23}}</ref>
|64,913<ref name=hotels/>
|-
|4 žvaigždutės
|994<ref name=hotels/>
|176,631<ref name=hotels/>
|-
|3 žvaigždutės
|1,804<ref name=hotels/>
|163,077<ref name=hotels/>
|-
|2 žvaigždutės
|4,460<ref name=hotels/>
|231,333<ref name=hotels/>
|-
|1 žvaigždutė
|1,677<ref name=hotels/>
|57,298<ref name=hotels/>
|-
!Iš viso
|9,111<ref name=hotels/>
|693,252<ref name=hotels/>
|}
== Demografija ==
{{main|Graikijos demografija}}
Pasak statistikos, Graikijos populiacija jau kelis dešimtmečius senėja<ref name=nssg>{{cite web |url=http://www.statistics.gr/eng_tables/hellas_in_numbers_eng.pdf |title=Greece in Numbers |work=National Statistical Service of Greece |publisher=www.statistis.gr |year=2006 |accessdate=2007-12-14|format=PDF|archiveurl=http://web.archive.org/web/20080408183809/http://www.statistics.gr/eng_tables/hellas_in_numbers_eng.pdf|archivedate=2008-04-08}}</ref>. 1981 m. 14-mečiai ir jaunesni žmonės sudarė 23,7 % Graikijos gyventojų, o 2009 m. – tik 14,3 %. Vyresnių nei 65 metai procentas per tą patį laikotarpį išaugo nuo 12,7 % iki 19,2 %<ref name=nssg/><ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gr.html#People CIA faktų knyga – Graikijos žmonės]</ref>. Taip pat krenta vedybų populiarumas. 1981 m. 1 000 gyventojų teko 71 vedybos, o 2004 m. – 51<ref name=nssg/>. Skyrybų dažnumas, atvirkščiai, auga. 1991 m. 1 000 santuokų teko 191,2 skyrybos, o 2004 m. – 239,5<ref name=nssg/>. Beveik du trečdaliai Graikijos populiacijos gyvena miestuose. Didžiausi jų yra [[Atėnai]] (3 686 371 gyventojų), [[Salonikai]] (763 468), [[Pirėjas]] (466 065), [[Patrai]] (222 460), [[Heraklionas]] (137 711), [[Larisa]] (126 076) ir [[Volas]] (82 439).
[[Vaizdas:Panoramic view of Athen.jpg|left|thumb|330px|Daugiausiai imigrantų iš ne ES šalių yra Atėnuose, kur jie sudaro apie 17 % vietinės populiacijos.]]
=== Etninė sudėtis ===
Apie 93,76 % šalies gyventojų yra [[graikai]]. 4,32 % Graikijos populiacijos sudaro [[albanai]], kurie daugiausiai gyvena šiaurinėje šalies dalyje. Likę procentai tenka [[bulgarai|bulgarams]] (0,39 %), [[rumunai|rumunams]] (0,23 %), [[ukrainiečiai|ukrainiečiams]] (0,14 %), [[pakistanas|pakistaniečiams]] (0,14 %), [[rusai|rusams]] (0,12 %), [[gruzinai|gruzinams]] (0,12 %), [[indija|indams]] (0,09 %) ir kitų tautybių gyventojams (0,65 %).
Dvidešimtame amžiuje apie 6 milijonai graikų emigravo į kitas šalis, bet devintame dešimtmetyje valstybės ekonominė situacija pagerėjo ir dabar daugiau žmonių imigruoja į Graikiją. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 762 191 žmonių gyvena Graikijoje be Graikijos pilietybės. Dauguma jų yra iš kaimyninių valstybių.
=== Religija ===
[[Vaizdas:Stavronikita Aug2006.jpg|thumb|Graikų ortodoksų vienuolynas šiaurinėje Graikijoje.]]
[[Graikijos Stačiatikių Bažnyčia|Graikų ortodoksai]] sudaro 95 %<ref name="GHMMRG-G">{{cite web |url=http://www.greekhelsinki.gr/bhr/english/organizations/ghm_mrgg_religious_freedom_2002.rtf |title=Religious Freedom in Greece (September2002) |accessdate=2007-09-15 |format=RTF |work=Greek Helsinki Monitor Minority Rights Group - Greece}}</ref>-98 %<ref name="USDoS">{{cite web |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gr.html#People |title=Greece |accessdate=2007-09-15 |format=HTML |work=The World Factbook}}</ref> šalies populiacijos ir šis tikėjimas turi „dominuojančios religijos“ statusą Graikijos [[konstitucija|konstitucijoje]]. Taip pat šalyje yra [[Islamas|musulmonų]] mažuma, turinti nuo 98 000 iki 140 000 atstovų. Dauguma jų gyvena [[Trakija|Trakijoje]], kur musulmonai sudaro 28,88 % populiacijos. Taip pat yra apskaičiuota, kad šalyje yra nuo 200 000 iki 300 000 musulmonų imigrantų.<ref name="GHMMRG-G"/><ref name=USA>{{cite web |url=http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2006/71383.htm |title=International Religious Freedom Report 2006: Greece |publisher=www.state.gov |work=US Dept. of State/Bureau of Democracy, Human Rights, and Labor |date=2006-09-15 |accessdate=2007-09-15}}</ref>
Pasak 2005 m. apklausos, 81 % Graikijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 16 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 3 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis, Graikija yra trečia labiausiai į Dievą tikinti valstybė Europos sąjungoje (po [[Malta|Maltos]] ir [[Kipras|Kipro]])<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title=Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis|accessdate=2007-05-05}}</ref>.
=== Kalbos ===
Oficiali kalba yra [[graikų kalba|graikų]], ja kalba 99 % šalies gyventojų<ref>https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gr.html</ref>. Be oficialios graikų kalbos dar yra vartojami keli dialektai, kuriais, kartu paėmus, kalba apie 900 000 gyventojų. Maždaug 128 380 gyventojai vartoja [[turkų kalba|turkų kalbą]]. Tai yra daugiausiai Trakijoje gyvenantys musulmonai. 57 % gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą. Populiariausia iš jų yra [[anglų kalba|anglų]], kurią moka 48 % populiacijos. Taip pat 9 % gali susišnekėti [[vokiečių kalba|vokiškai]] ir 8 % – [[prancūzų kalba|prancūziškai]].<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref>
== Kultūra ==
{{main|Graikijos kultūra}}
[[Vaizdas:Amphitheatre in Epidavros.jpg|thumb|left|200px|[[Amfiteatras]] [[Peloponesas|Peloponese]]]]
[[Senovės Graikija]] buvo [[Europa|Europos]] kultūros centras. Čia susiformavo įstatymai, valdymo sistema, gimė [[teatras]], [[literatūra]], mokslai, [[sportas]], [[architektūra]]. Graikų architektūros darbus kopijavo ir vėlesnių laikų architektai. Taip pat graikai turi savitą [[Graikiška abėcėlė|graikišką abėcėlę]], kuri plačiai vartojama matematikoje, fizikoje ir kituose moksluose.
=== Literatūra ===
Graikų literatūra yra skirstoma į senovės graikų literatūrą, kuri buvo rašoma [[senovės graikų kalba]] iki [[IV a.]], Bizantijos literatūrą (nuo [[IV a.]] iki [[XV a.]]) ir moderniąją graikų literatūrą (nuo [[XV a.]] iki dabar). Bizantijos literatūra gali būti laikoma viduramžių graikų literatūra, kuri buvo rašoma [[Bizantija|Bizantijoje]] arba už jos ribų<ref name="britannica">Encyclopaedia Britannica – „Greek literature: Byzantine literature“</ref>. Tai sudaro antrąjį periodą graikų literatūros istorijoje<ref name="britannica"/>.
=== Muzika ===
Graikijos muzika yra labai savotiška ir skirtinga įvairiuose [[Graikijos regionai|Graikijos regionuose]]. Liaudies muzika Graikijoje vis dar vaidina labai svarbią rolę – modernioji muzika taip pat yra paveikta [[Folkloras|folkloro]]. [[XX a.]] šalies muzika buvo stipriai įtakota pabėgėlių iš Rytų. Graikijos muzika yra skirstoma į Antikos muziką, Bizantijos muziką, liaudies muziką ir moderniąją muziką.
=== Architektūra ===
[[Vaizdas:Acropilos wide view.jpg|thumb|240px|right|[[Akropolis]]]]
Architektūra Graikijoje buvo išnykusi [[Graikijos tamsieji amžiai|Graikijos tamsiaisiais amžiais]] nuo [[Mikėnų kultūra|Mikėnų kultūros]] žlugimo (apie 1200 m. pr. m. e.) iki [[Senovės Graikijos istorija|Archajinės Graikijos]] periodo (VII a. pr. m. e.). Tuometiniai pastatai daugiausia buvo mediniai, galima aptikti tik jų likučius. Senovės Graikijos civilizacijos klestėjimo architektūriniai šedevrai buvo daugiausia [[amfiteatras|amfiteatrai]] ir šventyklos. Vienas žymiausių palikimų yra [[Akropolis]]. Toliau graikų architektūra buvo plėtojama [[Bizantija|Bizantijos]] laikais. Vienas žymiausių palikimų yra [[Sofijos soboras]], kurį kaip Konstantinopolio patriarchato visuotinio prestižo išraišką ir simbolį liepė pastatyti [[Justinianas I]]. Modernioji Graikijos architektūra susidarė po Graikijos nepriklausomybės [[1821]] m. [[XIX a.]] buvo smarkiai paplitusi [[klasicizmo architektūra]], kuria buvo remtasi statant ne tik viešuosius, bet ir privačius pastatus<ref>Manos G. Birēs, Marō Kardamitsē-Adamē, ''Neoclassical architecture in Greece''</ref>.
=== Dailė ===
Graikų dailės istorija prasidėjo jau apie 2500 m. pr. m. e. priešistorinėse [[Kikladų kultūra|Kikladų]] ir [[Mino civilizacija|Mino]] civilizacijose, kurios davė pradžią Vakarų klasikiniam menui [[antika|antikos]] laikais (toliau šį plėtojant helenizmo periodu). Jis įtakojo Rytų kultūras ir naujai atsiradusią ortodoksinę krikščionybę [[Bizantija|Bizantijoje]]. Kai kuriais atžvilgiais Bizantijos meno tradicijos tęsiasi Rusijoje ir kitose [[Stačiatikybė|Rytų stačiatikių]] šalyse iki šių dienų<ref>C. Mango, ed., The art of the Byzantine Empire, 312–1453: sources and documents (Inglewood Cliffs, 1972)</ref>.
== Kita informacija ==
* [[Graikijos ryšiai]]
* [[Graikijos transportas]]
* [[Graikijos karinės pajėgos]]
* [[Graikijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Graikijos šventės]]
* [[Graikiška virtuvė]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|3}}
{{Commons|Category:Greece}}
{{vikižodynas}}
*
Bendros nuorodos:
* [http://www.biblioteka.lt/metai/Graikija1/ Apie Graikiją]
* [http://www.griechenland.net/allgemeine_infos_details.php?sid=3 Informacija apie Graikiją] (vokiečių k.)
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Greek-physical-map.gif Graikijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Greece-map.gif Graikijos administracinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/road-map-of-Greece.gif Graikijos svarbesnių kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=greece+map&hl=en&ll=38.61687,24.213867&spn=19.468004,32.915039&sll=47.754098,23.598633&sspn=16.793344,32.915039&gl=uk&t=p&z=5 Graikija googlemaps žemėlapyje]
| 