Tauragnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
vikifikuota +šaltinis
Eilutė 2:
|pavad = Tauragnai
|foto = Tauragnai 2012.jpg
|plotis =
|fotoinfo = Miestelio centras
|herb = TauragnaiCOA.gif
|long = 25.814|lat = 55.444
Eilutė 20:
[[Vaizdas:Tauragnai. Stogastulpis J. Šnapščiui-Margaliui.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Stogastulpis]] senosios bažnyčios vietoje kunigui [[Juozas Šnapštys-Margalis|J. Šnapščiui-Margaliui]] atminti]]
 
'''Tauragnai'''  – miestelis [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], į rytus nuo [[Utena|Utenos]], šalia [[Tauragnas|Tauragno]] ir [[Labė|Labės ežerų]]. [[Tauragnų seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.
 
Veikia [[Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla|Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla]], [http://uvb.utena-on.lt/index.php/pageid/787 biblioteka] (nuo [[1945]]  m.), krašto muziejus, paštas (LT-28012), [[Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia]] (pastatyta [[1969]]  m.).
 
== Gamta ir geografija ==
 
Iškart į rytus nuo miestelio plyti [[Aukštaitijos NP]], kurio teritorijoje stūkso [[Tauragnų piliakalnis|Tauragnų]] ir [[Taurapilio piliakalnis|Taurapilio piliakalniai]]. Miestelyje yra du mitologiniai [[Tauragnų akmenys su dubenimis|akmenys su dubenimis]]. Gretimame [[Politiškės|Politiškių kaime]] eksploatuojamas [[žvyras|žvyro]] telkinys. Greta miestelio įsikūręs ir [[Tauragnai (kaimas)|Tauragnų kaimas]].
Eilutė 41:
 
== Istorija ==
Legendos byloja, kad Tauragnus įkūrė kunigaikštis Rigimantas.<ref name="utenosTic">{{Cite web | title = Utenos TIC | work = utenainfo.lt | accessdate = 2016-04-10 | url = http://utenainfo.lt/lt/tauragnai/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160410092657/http://utenainfo.lt/lt/tauragnai/ | archivedate = 2016-04-10 }}</ref>
 
Rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai ({{la|Taurage}}) patikimai minimi nuo [[1373]]  m.  – [[Hermano Vartbergės kronika|Hermano Vartbergės kronikoje]] rašoma, kad tų metų vasarį šalia [[Taurapilis|Tauragnų pilies]] buvo apsistojusi šiaurinę Aukštaitijos dalį niokojusi [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kariuomenė (literatūroje kaip pirmojo Tauragnų paminėjimo data neretai nurodomi [[1255]]  m., kuomet [[Mindaugas]] kartu su kitais [[sėliai|Sėlos]] valsčiais Vokiečių ordinui esą padovanojo ir Tauragnus; istoriko T. Baranausko manymu, 1255  m. Sėlos dovanojimo akto vietovardį ''Thovraxe'' derėtų sieti ne su Tauragnais, o su kur kas mažiau nuo pagrindinės Livonijos ordino teritorijos nutolusiu [[Taurožė|Taurožės upeliu]] bei šalia jo įtakos į Šventosios upę esančiu Lašinių piliakalniu).
Legendos byloja, kad Tauragnus įkūręs kunigaikštis Rigimantas.
 
XIII–XV a. Tauragnai, tiksliau, ant už 3,5  km į pietryčius nuo dab. Tauragnų esančio [[Taurapilio piliakalnis|Taurapilio piliakalnio]] stovėjusi didžiojo kunigaikščio pilis buvo svarbus lietuvių atsparos punktas priešinantis [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] agresijai. [[1433]]  m. šią medinę pilį sudegino nuo [[Ldk]] sosto nušalintam [[Švitrigaila]]i talkininkavusio Livonijos ordino kariuomenė.
Rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai ({{la|Taurage}}) patikimai minimi nuo [[1373]] m. – [[Hermano Vartbergės kronika|Hermano Vartbergės kronikoje]] rašoma, kad tų metų vasarį šalia [[Taurapilis|Tauragnų pilies]] buvo apsistojusi šiaurinę Aukštaitijos dalį niokojusi [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kariuomenė (literatūroje kaip pirmojo Tauragnų paminėjimo data neretai nurodomi [[1255]] m., kuomet [[Mindaugas]] kartu su kitais [[sėliai|Sėlos]] valsčiais Vokiečių ordinui esą padovanojo ir Tauragnus; istoriko T. Baranausko manymu, 1255 m. Sėlos dovanojimo akto vietovardį ''Thovraxe'' derėtų sieti ne su Tauragnais, o su kur kas mažiau nuo pagrindinės Livonijos ordino teritorijos nutolusiu [[Taurožė|Taurožės upeliu]] bei šalia jo įtakos į Šventosios upę esančiu Lašinių piliakalniu).
 
[[1387]]  m. Ldk [[Jogaila]] Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga Tauragnų pilį su Tauragnų valstybiniu valsčiumi (kuriam tada priklausė ir [[Labanoras|Labanoro]] bei [[Molėtai|Molėtų]] kaimai) „amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu“ užrašė [[Vilniaus vyskupija]]i. Pirmoji dabartiniuose Tauragnuose stovėjusi bažnyčia minima nuo [[1498]]  m.
XIII–XV a. Tauragnai, tiksliau, ant už 3,5 km į pietryčius nuo dab. Tauragnų esančio [[Taurapilio piliakalnis|Taurapilio piliakalnio]] stovėjusi didžiojo kunigaikščio pilis buvo svarbus lietuvių atsparos punktas priešinantis [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] agresijai. [[1433]] m. šią medinę pilį sudegino nuo [[Ldk]] sosto nušalintam [[Švitrigaila]]i talkininkavusio Livonijos ordino kariuomenė.
 
Vilniaus vyskupijai Tauragnai su apylinkėmis priklausė iki [[1797]]  m.; XV–XVI a. dabartinėje vietoje išaugusiame Tauragnų [[miestelis|miestelyje]] XVI a. pab. veikė 47 smuklės. [[1669]]  m. miestelyje buvo 40, [[1775]]  m.  – 28 kiemai. Nuo XVII a. pab. (?) ar XVIII a. I pusės Tauragnai turėjo turgų ir prekymečių privilegiją (ypač dideli prekymečiai, kurių metu prekiauta žuvimi, grybais, medumi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis, Tauragnuose vykdavo XIX a. pab. ir XX a. pr.). [[1792]]  m. Tauragnuose buvo [[Tauragnų dvaras]], veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui.
[[1387]] m. Ldk [[Jogaila]] Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga Tauragnų pilį su Tauragnų valstybiniu valsčiumi (kuriam tada priklausė ir [[Labanoras|Labanoro]] bei [[Molėtai|Molėtų]] kaimai) „amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu“ užrašė [[Vilniaus vyskupija]]i. Pirmoji dabartiniuose Tauragnuose stovėjusi bažnyčia minima nuo [[1498]] m.
 
[[1893]]  m. miestelis degė. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje Tauragnų kraštą apėmė lietuvių tautinis judėjimas. Nuo [[1919]]  m. spalio mėn. iki [[1920]]  m. [[liepos 9]] d. Tauragnai buvo užimti [[Lenkijos kariuomenė]]s.
Vilniaus vyskupijai Tauragnai su apylinkėmis priklausė iki [[1797]] m.; XV–XVI a. dabartinėje vietoje išaugusiame Tauragnų [[miestelis|miestelyje]] XVI a. pab. veikė 47 smuklės. [[1669]] m. miestelyje buvo 40, [[1775]] m. – 28 kiemai. Nuo XVII a. pab. (?) ar XVIII a. I pusės Tauragnai turėjo turgų ir prekymečių privilegiją (ypač dideli prekymečiai, kurių metu prekiauta žuvimi, grybais, medumi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis, Tauragnuose vykdavo XIX a. pab. ir XX a. pr.). [[1792]] m. Tauragnuose buvo [[Tauragnų dvaras]], veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui.
 
[[1944]]  m. liepą miestelis vėl degė,  – pastarasis vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir [[1874]]  m. pastatytą [[Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia|Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią]], stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Laikinos maldyklos buvo įrengtos parapijos salėje, [[Tauragnų koplyčia|kapinių koplyčioje]].
[[1893]] m. miestelis degė. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje Tauragnų kraštą apėmė lietuvių tautinis judėjimas. Nuo [[1919]] m. spalio mėn. iki [[1920]] m. [[liepos 9]] d. Tauragnai buvo užimti [[Lenkijos kariuomenė]]s.
 
Po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]],<ref name="utenosTic"/> kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių.
[[1944]] m. liepą miestelis vėl degė, – pastarasis vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir [[1874]] m. pastatytą [[Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia|Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią]], stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Laikinos maldyklos buvo įrengtos parapijos salėje, [[Tauragnų koplyčia|kapinių koplyčioje]].
 
[[1947]]–[[1974]]  m. Tauragnuose veikė ligoninė. [[1959]]  m. miestelyje pastatyti kultūros namai, kuriuose [[1971]]  m. buvo įrengtas [[Teofilis Tilvytis|Teofilio Tilvyčio]] memorialinis muziejus (XX a. pab. pertvarkytas į Tauragnų krašto muziejų).
Po [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]], kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių.
 
[[2001]]  m. [[gegužės 21]] d. patvirtintas [[Tauragnų herbas]].<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=133943</ref>
[[1947]]–[[1974]] m. Tauragnuose veikė ligoninė. [[1959]] m. miestelyje pastatyti kultūros namai, kuriuose [[1971]] m. buvo įrengtas [[Teofilis Tilvytis|Teofilio Tilvyčio]] memorialinis muziejus (XX a. pab. pertvarkytas į Tauragnų krašto muziejų).
 
[[2001]] m. [[gegužės 21]] d. patvirtintas [[Tauragnų herbas]].<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=133943</ref>
 
{{adm
eilutė 90 ⟶ 89:
 
=== Žymūs žmonės ===
Tauragnų krašte gimė knygnešys [[Mataušas Balčiūnas-Medinis]] (1855–1927), kunigas [[Vincentas Miškinis]] (1868–1940), [[Pranas Gineitis]] (1894–1942, [[1915]]  m. Utenoje įkūręs pradžios mokyklą, vėliau „Saulės“ progimnaziją), dailininkas [[Leonas Katinas]] (1907–1984), kryžių meistras [[Adolfas Ivanauskas]] (1866–1946), poetas [[Jurgis Tilvytis]]-Žalvarnis (1880–1931), literatas ir vertėjas [[Jonas Strazdas]] (1886–1972) ir kt. Iš Tauragnų kilusi žolininkė ir etnografė [[Eugenija Šimkūnaitė]] (1920–1996), gimusi Rusijoje, tačiau užaugusi Tauragnuose, čia ir palaidota.
 
Netoli Tauragnų gimė sovietinis poetas [[Teofilis Tilvytis]] (1904–1969). Apie miestelį jis taip rašė:
: Nuo [[Taurapilis|Taurapilio]], nuo kalno,
: Matosi kalnų kalnai.
: Ir ant vieno kaip ant balno
: Sėdi mano Tauragnai.
: Per žaliai vingiuotą šlaitą
: [[Tauragnas]] pajuodęs raitos
: O į kairę  – vėl duobė, –
: Antras ežeras  – [[Labė]].
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* Nykstančio kaimo ženklai, 2007: albumas / Tauragnų krašto bendruomenė (sud. Bronė Juknevičienė).  – Utena: Utenos Indra, 2008.  – 44 p.: iliustr.  – ISBN 978-9955-676-74-4
* {{ML|2|26|Tauragnai}}