Algimantas Bučys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
→Mokslinė veikla: Sunku susivokti, kur Bučio mintys, kur Viki naudotojo, o kur V. Daujotytės |
||
Eilutė 9:
== Mokslinė veikla ==
{{abejotinas}}
Tyrinėjo prozą, daugiausia romano žanrą, reiškėsi kaip socialistinio realizmo apologetas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę savo kritikos knygų atsisakė<ref>''Dviejų kartų kritikai apie literatūrą''. Vytautas Kubilius ir Algimantas Bučys atsako į Vytenio Rožuko klausimus. – ''XXI amžius'', 2001, kovo 26 d., Nr. 24.</ref>.
eilutė 15 ⟶ 16:
[[2009]] m. pasirodžiusioje knygoje „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha“, toliau plėtojama „centro“ ir „periferijos“ politinės bei kultūrinės sąveikos struktūrų analizė. Veikalo paantraštė „Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija“ nusako ir autoriaus metodologiją, ir viduramžių literatūros šaltinius senąja [[Slavų kalbos|slavų kalba]], kuria jau [[XIII amžius|XIII a.]] pasirodė pirmieji lietuvių literatūros kūriniai, susiję su bažnytinėmis apeigomis, su šventųjų gyvenimais ir giesmėmis. Iki šiol jie buvo nežinomi, o dėl savo sakralinės poetikos vis dar neįtraukiami į lietuvių literatūros istoriją. „A. Bučio knygos intriga: konfliktai kilo ir kyla dėl to, kad pasaulis nuo [[Viduramžiai|viduramžių]], o ir dar anksčiau, nesusikalbėjo ir nesusikalba dėl skirtingų prieigų, dėl vienos tiesos siekimo. Studijos autoriaus pozicija, tikrinta ir svarstyta, atrodo priimtina: „tikrasis sakralinis pamatas nėra monoparadigminės prigimties“; sakralinė prigimtis glūdi giliau, nei siekia monoparadigminė dogma (p. 155). Bet stipriųjų pozicijos slopina kitas pozicijas, kitas paradigmas. Ne vienas metraščių tekstas liudija įsitikinimą, kad tai, kas yra už krikščioniškos tikybos ribų, yra klaidatikių pasaulis (p. 156). Palankiai pristatoma [[Vladimiras Pašuta|Vladimiro Pašutos]] studija „Lietuvos valstybės susidarymas“ (1959); ir ji, moksliškai argumentuota, leidžianti matyti, kiek neteisybės pasakyta apie Lietuvos valstybingumo pradžią. Primenamas [[Edward Said|Edwardo Saido]] „Orientalizmas“ (1978); galima tikėtis ir veikalo, kuris, anot A. Bučio, nuodugniai atskleis ilgą neigiamo Baltijos kraštų pagonijos ir senovės Lietuvos įvaizdžio kūrimo istoriją (p. 147). Ten, kur teisinga laikoma viena paradigma, pasaulis iki jos ir susiaurinamas. A. Bučio principinė nuostata: žmogaus pasaulis (pasauliai) yra poliparadigmiškas; toks jis yra šiandien, toks buvo ir viduramžiais. Komparatyvistika, kaip humanistinė strategija, turi tyrinėti ne panašumus, o ir skirtumus, kylančius iš to paties pamato“<ref>Daujotytė, Viktorija. ''Romaninis mąstymas humanistikoje''. - ''Metai'', 2010 Nr. 1 (sausis), 94 psl.; http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6612-viktorija-daujotyte-romaninis-mastymas-humanistikoje?catid=571%3A2010-m-nr-1-sausis</ref>.
Mokslinės A.Bučio idėjos - „centro“ ir „periferijos“ dialektika tautos istorijoje, poliparadigminis kultūros istorijos ir literatūros tyrimas, įveikiantis monoparadigminio požiūrio (monoreliginio, monokultūrinio, šovinistinio ir pan.) ribotumus, - tapo pamatu „Seniausios lietuvių literatūros istorijai ir chrestomatijai“ ([[2012]]). „Chrestomatijoje“ pirmą kartą pateikta 13 tekstų, kurių dauguma – sakraliniai ir niekad lietuvių literatūros istorijose nei vadovėliuose neminėti ir nenagrinėti kūriniai, nukeliantys lietuvių literatūros pradžią iš [[XIV amžius|XIV a.]] pabaigos - [[XV amžius|XV a.]] pradžios ([[Gediminas|Gedimino]] ir [[Vytautas Didysis|Vytauto]] laikų) – į [[XIII amžius|XIII a.]] (karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] epocha). Seniausiajam hagiografiniam tekstui „Dievo išrinktojo Vaišvilko gyvenimas“ maždaug 750 metų, jis skirtas karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnui [[Vaišelga|Vaišvilkui]] († [[1268]]), pirmajam lietuvių vienuoliui, kuris įkūrė pirmąjį vienuolyną senovės Lietuvos žemėse ant [[Nemunas|Nemuno]] kranto netoliese [[Naugardukas|Naugarduko]]<ref>Skučaitė, Virginija. ''Lietuvių literatūrai pradžią davė Mindaugo sūnus Vaišvilkas''. - 2010-05-10; http://kauno.diena.lt/dienrastis/tema/lietuviu-literaturai-pradzia-dave-mindaugo-sunus-vaisvilkas-277166#.VWFaq-GKmBs</ref>. Į lietuvių literatūros istoriją bei chrestomatiją pirmą kartą įtraukiami sakralinės viduramžių literatūros kūriniai, skirti Lietuvoje užmirštiems ar nežinomiems [[XIII amžius|XIII a.]] pirmiesiems lietuviams krikščionims šventiesiems – šv. Charitinai Lietuvaitei ( † [[1281]]) ir šv. Daumantui Timotiejui († [[1299]]), kurie priklausė pirmajai Lietuvos istorijoje politinės lietuvių emigracijos bangai po karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] žūties ([[1263]] m.).
== Kūryba ==
| |||