'''Hidrofiliškumas''' ({{Gr|hydro}} 'vanduo' + ''philia'' 'draugystė') - – [[molekulė]]s savybė sąveikauti su [[vanduo|vandens]] molekulėmis sudarant [[vandenilinis ryšys|vandenilinius ryšius]]. Dėl šios savybės smulkiamolekulės hidrofilinės medžiagos yra tirpios vandenyje, o labai stambiamolekulės (kaip celiuliozė, krakmolas) - – [[brinkimas|brinkstančios]] vandenyje.
Hidrofiliškumas atsiranda dėl medžiagos poliškumo. Vandens [[molekulė]]smolekulės yra polinės, t. y. turi netolygų krūvių pasiskirtymą skirtinguose molekulės galuose, todėl yra linkusios sąveikauti tarpusavyje ir su kitomis polinėmis molekulėmis, t. y. tomis, kurios turi elementarų ar dalinį [[elektros krūvis|elektros krūvį]].
Visi [[jonai]] yra hidrofiliški, nes yra įkrauti. [[Angliavandeniai]], [[baltymai]] (pvz., [[gliukozė]], [[insulinas]] ir kt.) yra hidrofilinės medžiagos, nes turi [[amino grupė|amino]], [[hidroksilas|hidroksilo]] grupių, kurios yra polinės.
