Majai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo 83.171.7.46 (Aptarimas) darytas keitimas 5012614 |
||
Eilutė 62:
[[Kortesas|Kortesui]] užkariavus Actekų imperiją, [[Pedro de Alvarado]] 1524 m. surengė ekspediciją į Majų aukštumas, kur nukariavo aukštikalnių majų valstybėles, įkurdamas Gvatemalos guberniją. Paradoksalu, bet dauguma vietos majų vietovardžių buvo „perkrikštyti“ į nauatlių kalbą, kadangi būtent [[actekai|nauatliai]] lydėjo Alvaradą jo žygių metu.
1526 m. kitas [[konkistadoras]], [[Francisco de Montejo]] pradėjo ir jukatekų užkariavimą. Pirmosios ekspedicijos buvo labai nesėkmingos (1527–28 ir 1531–35), tuo tarpu trečiosios ekspedicijos metu (1540–46) Montechui Jaunesniajam pavyko paimti vieną miestą – T’ho, kurį pervardino [[Merida]] ir pavertė savo valdų sostine. Įgijęs sąjungininkus Tutal Xiu iš Mani miesto, Montechas užkariavo daugumą jukatekų.
Majų užkariavimas labai skyrėsi nuo Actekų imperijos užkariavimo, kadangi majai buvo susiskaldę, todėl čia reikėjo atskirus miestus imti vieną po kito. Nors Jukatano užkariavimas oficialiai baigėsi XVI a. viduryje (1546 m.), iki pat XVII a. pabaigos džiunglių gilumoje egzistavo nepriklausomos majų valstybės, puoselėjusios senąją kultūrą. Paskutinės jų buvo [[Kovojus]] ir icų tautos [[Tajasalis]].
Eilutė 83:
Socialinė majų miestų-valstybių organizacija buvo griežtai hierarchizuota. Pačiame viršuje buvo karalius bei kiti dinastijos nariai. Žemiau gana platus kilmingųjų sluoksnis sudaręs 10-15% populiacijos. Socialinės hierarchijos apačią sudarė stiprus pirklių ir amatininkų sluoksnis bei žemdirbiai kukurūzų augintojai.
▲ų visuomenę sudarė taikingi dvasininkai-astronomai ir paklusnūs valstiečiai. Manyta, kad majai buvo giliai pasišventę religiniams dalykams, priešingai nei karingos indėnų tautos vidurio Meksikoje. Tačiau tolesni iššifravimo darbai parodė, kad valdovų dinastijos kariavo tarpusavyje, ėmė aukštuomenę į nelaisvę. Belaisvius jie kankindavo, luošindavo ir aukodavo savo dievams. Iš tikrųjų, kankinimai ir [[žmonių aukojimas|žmonių aukojimai]] buvo neatskiriama majų religinių ritualų dalis; buvo tikima, kad šitokios aukos užtikrina derlingumą, [[vaisingumas|vaisingumą]], parodo paklusnumą dievams ir juos nuramina; jeigu neaukojama, dievai siunčia žmonėms nelaimes ir chaosą. Žmogaus [[kraujas]] esąs būtinas santykius su dievais užmegzti, todėl majų vadai, kaip tarpininkai tarp žmonių ir dievų, praktikavo kraujo aukas ir net savęs kankinimą.
{{Majų miestai}}
{{Ikikolumbinės Amerikos regionai}}
| |||