Vanduo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 69:
 
== Fizikinės savybės ==
Vanduo – bespalvis (storame sluoksnyje – žydras) ir bekvapisskaniai kvepiantis skystis. Vanduo (di[[vandenilis|vandenilio]] oksidas) turi 8898,6 % [[deguonis|deguonies]] ir 111,4 % vandenilio (pagal masę); tai atitinka H<sub>2</sub>O. Iš visų skysčių jo šiluminė talpa didžiausia. Vandens [[tankis]], skirtingai nuo kitų skysčių, šaldant didėja netolygiai, o +4&nbsp;°C [[temperatūra|temperatūroje]] būna maksimalus ir, toliau šaldant, staiga sumažėja iki 0,917 g/cm³ (ledo tankis). Neįprastai aukštažema ir savitoji lydymosi šiluma. Ji net 13,5 karto viršija [[švinas|švino]] savitąją lydymosi šilumą.
 
Nepaprastas vandens savybes galima paaiškinti jo [[molekulė]]s struktūros ypatumais. Vandens molekulė nėra linijinė – kampas tarp jungčių H – O – H lygus 105 45′. Nors O – H jungtys yra kovalentinės, vandens molekulė yra polinė: vandenilio [[atomas]] turi tam tikrą teigiamą krūvį, o deguonis – neigiamą. Dėl to vienos H<sub>2</sub>O molekulės deguonies atomas gali pritraukti kitos molekulės vandenilio atomą: taip atsiranda vandenilinė jungtis ir padidėja bendra jungties [[energija]]. Todėl vandens molekulės yra asocijuotos. Ledo [[kristalas|kristaluose]] vandenilinės jungtys dar tvirtesnės. Dėl didelio H<sub>2</sub>O molekulių poliškumo vanduo yra labai geras kitų politilineninių junginių tirpiklis.