Londono nacionalinė galerija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
1831 m. Londono parlamentas patvirtino naujojo galerijos pastato projektą [[Trafalgaro aikštė]]je. Klasicistinio stiliaus pastatas pastatytas 1838 m. ir galerija atidaryta publikos lankymui. Iš pradžių galerija neturėjo sistemos, pagal kurią įsigytų paveikslus ir buvo kritikuota dėl ankstyvosios italų dailės pavyzdžių trūkumo. 1855 m. patvirtinta nauja galerijos administracija su direktoriumi Charles Eastlake priešakyje. Jis lankėsi žemyninės Europos šalyse ir per 10 metų ženkliai praplėtė italų dailininkų rinkinius − tuo metu įsigyti [[Paolo Uccello]] „San Romano mūšis“ ir [[Sandro Botticelli]] „Karalių pagarbinimas“. 1877 m. galerija įsigijo 77 paveikslus, daugiausiai olandų ir flamandų dailininkų, iš buvusio ministro pirmininko Robert Peel kolekcijos, tarp jų [[Meindert Hobbema]] peizažą „Alėja Midlharnyje“.
 
Londono nacionalinėje galerijoje yra eksponuojami ir anglų tapytojų kūriniai, tačiau dėl vietos trūkumo istorijos eigoje dauguma anglų tapytojų kūrinių buvo išstatomi kituose muziejuose ir galerijose. 1856 m. Londono nacionalinei galerijai atiteko [[Viljamas Terneris|Viljamo Ternerio]] daugiau nei 1000 kūrinių palikimas po mirties. 19611861 m. didelė dalis šių kūrinių pradėti eksponuoti, tačiau nuolat plečiantis kolekcijai ir stingant vietos 1910 m. didžioji dalis V. Ternerio palikimo buvo perkelta į [[Teito galerija|Teito galeriją]]. Iš žinomiausių anglų kūrinių Londono nacionalinėje galerijoje eksponuojami [[John Constable|Dž. Konsteblio]] „Šieno vežimas“ ir V. Ternerio „Karo laivas „Temeraire“. Antrojo pasaulinio karo metu galerijos kolekcijos buvo laikinai išvežtos iš Londono.
 
== Galerijos eksponatai ==